1 nuotr.Per pastaruosius trejus metus Švedijoje per gaujų susišaudymus žuvo 23 ir buvo sužeista 30 nekaltų pašalinių asmenų, rodo pirmadienį paskelbta statistika, atskleidusi šalies kovą siekiant pažaboti smurtinius nusikaltimus.
Ši Šiaurės šalis daugiau nei dešimtmetį stengiasi suvaldyti gaujų smurtą, daugiausia susijusį su sąskaitų suvedimu ir kova siekiant kontroliuoti narkotikų rinką.
Policijos statistika rodo, kad tarp nekaltų aukų yra žmonių, į kuriuos pataikė atsitiktinės kulkos, taip pat atvejų, kai šaulys klaidingai identifikavo aukos tapatybę, bei taikiniais tapusių gaujų narių giminaičių.
Švedijos policijos nacionalinių operacijų departamento atstovas Alexanderas Wallenius naujienų agentūrai TT sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl žūva pašaliniai asmenys, yra ta, jog daugelis šaulių yra labai jauni.
„Susiduriame su labai jaunais nusikaltėliais, kurie daugeliu atvejų neturi jokios ankstesnės smurtinių nusikaltimų patirties, o tai reiškia didesnę riziką, kad nukentės trečiosios šalys arba netinkamas taikinys“, – sakė A. Wallenius.
Švedijos gaujos dažnai naudojasi socialine žiniasklaida ir šifruotomis programėlėmis, kad užverbuotų paauglius, kuriems sumokama už nusikaltimų vykdymą.
Užverbuoti jaunuoliai dažnai neturi nė 15 metų – Švedijoje nustatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus, o tai reiškia, kad jie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir patenka į socialinių tarnybų atsakomybės sritį, todėl kaip tik jie ir yra vertingas gaujų turtas.
Dešiniųjų mažumos vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, prieš rugsėjo 13 d. vyksiančius visuotinius rinkimus stumia pasiūlymus dėl nusikalstamumo ir imigracijos įstatymų griežtinimo.
Praėjusią savaitę ji pareiškė planuojanti priimti įstatymą, įpareigojantį tokias socialinės žiniasklaidos platformas kaip „TikTok“ ir „Snapchat“ per valandą pašalinti gaujų „žmogžudysčių skelbimus“ arba joms grės didelės baudos.
Anksčiau vyriausybė paskelbė planus sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 13 metų už nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mažiausiai ketverių metų laisvės atėmimu.
