Per karą Artimuosiuose Rytuose auksas taip ryškiai nebežiba

Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, investicijų į auksą apimtys per ketvirtį sumažėjo penkiais procentais, nors dar sausio mėnesį aukso kaina buvo pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, investuotojams ieškant saugaus pasirinkimo silpno dolerio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjamų politikos posūkių laikotarpiu.

Tarybos ketvirčio ataskaitoje pabrėžiama, kad „didelis kapitalo nutekėjimas kovo mėnesį panaikino didžiąją dalį sausio ir vasario mėnesių įplaukų“ į aukso biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie yra paprastas būdas investuoti į šį taurųjį metalą.

Tai ypač sietina su Šiaurės Amerikos ETF, teigė taryba.

„Atsižvelgiant į tai, kad auksas taip plačiai priimamas, dažnai tai yra pirmas dalykas, kurį parduodate, kai jums reikia tam tikros prieigos prie lėšų ar likvidumo“, – sakė Pasaulinės aukso tarybos ekspertas Juanas Carlosas Artigas.

Po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną vasario pabaigoje Teheranas uždarė laivybą Hormuzo sąsiauriu, per kurį paprastai būdavo gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

Dėl to šoktelėjo naftos ir dujų kainos, rinkose atsirado chaoso, todėl daugelis investuotojų buvo priversti ieškoti likvidžių lėšų, kad galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Perspektyva, kad reaguodama į didesnę infliaciją JAV Federalinė rezervų sistema padidins palūkanų normas, sustiprino dolerį, todėl auksas tapo brangesnis tiems investuotojams, kurie neturėjo dolerių.

Nors aukso paklausos apimtys ir sumažėjo, bendra pirkimų vertė šoktelėjo 62 proc..

Sausio pabaigoje aukso kaina pasiekė naują rekordą – beveik 5,6 tūkst. JAV dolerių už unciją, o per ketvirtį vidutiniškai siekė 4 873 JAV dolerius už unciją.

Tačiau aukštos kainos, kurias daugiausia lėmė investiciniai portfeliai, neigiamai paveikė papuošalų paklausą. Papuošalų rinką taip pat sutrikdė karas, nes Artimieji Rytai yra svarbus jų transportavimo centras.