1 nuotr.Šiaurės Korėja pakoreguotoje savo konstitucijoje įpareigojo kariuomenę surengti branduolinį atsakomąjį smūgį, jei šalies lyderis Kim Jong Unas būtų nužudytas užsienio priešininko. Apie tai rašo britų dienraštis „The Telegraph“, remdamasis Pietų Korėjos žvalgyba (NIS). Pataisa esą priimta po to, kai JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžioje buvo nužudytas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei bei daugelis jo artimiausių patarėjų.
Naujoji redakcija tikriausiai buvo patvirtinta kovo mėnesį per Aukščiausios liaudies asamblėjos sesiją Pchenjane. Viešai apie tai sužinota ketvirtadienį, kai NIS atitinkamą informaciją pateikė aukštiems Pietų Korėjos vadovybės nariams.
Pasak Pietų Korėjos žvalgybos, Kim Jong Unas vadovauja Šiaurės Korėjos branduolinėms pajėgoms, tačiau pakeitimai dabar nustato procedūrą tam atvejui, jei jis taptų neveiksnus arba būtų nužudytas.
Pakoreguotas Branduolinės politikos įstatymo 3 straipsnis dabar skamba taip: „Jei valstybės branduolinių pajėgų vadovavimo ir kontrolės sistemai kyla pavojus dėl priešiškų jėgų atakų, (...) automatiškai ir nedelsiant pradedamas branduolinis smūgis“.
Ši procedūra, anot ekspertų, Šiaurės Korėjoje galėjo būti numatyta ir prieš tai, tačiau įtvirtinus ją konstitucijoje, įgavo svorio.
„Iranas buvo tarsi perspėjimo signalas. Šiaurės Korėja pamatė, kokios neįtikėtinai efektyvios buvo JAV ir Izraelio atakos, kurios iš karto eliminavo didžiąją dalį Irano vadovybės“, – sakė Rusijoje gimęs Seulo Kokmino universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius Andrejus Lankovas.
Tiesa, surengti ataką, kad būtų eliminuotas Kim Jong Unas ir artimiausia jo aplinka, būtų kur kas sudėtingiau. Šiaurės Korėjos sienos praktiškai uždarytos, o nedaugelis užsienio diplomatų, pagalbos darbuotojų ir verslininkų iš „draugiškų valstybių“, atvykstančių į šalį, griežtai stebimi.
Todėl praktiškai neįmanoma gauti žmogiškosios žvalgybos duomenų, kurie buvo tokie svarbūs sėkmingoms atakoms Irane, aiškino profesorius.
Dėl riboto vaizdo stebėjimo ir griežtai kontroliuojamo interneto Šiaurės Korėjoje taip pat negalėtų būti pritaikyta Izraelio žvalgybos taktika, skirta nustatyti vadovybės buvimo vietą, kad galėtų būti surengtas pasikėsinimas. Didžiausią baimę šiaurės korėjiečiams kelia informacija, gaunama pasitelkiant palydovines technologijas, pabrėžė A. Lankovas.
Ekspertas mano, kad karininkai, kuriems būtų pavesta surengti branduolinį atsakomąjį smūgį, tai ir padarytų, nes kariuomenė lojali vadovybei ir bet kokią ataką prieš šalį vertina kaip egzistencinę grėsmę.
„Nematau atakos iš Pietų Korėjos tikimybės, todėl bet koks atsakomasis veiksmas būtų nukreiptas prieš Jungtines Valstijas“, – pridūrė A. Lankovas.
