Rinkimus laimėjo lietus?

(Paprastai šokamas po šokio su kardais.) Euforija dėl ES garavo ne dienom, o valandom. Pasirodo, kad ta Europa - visai ne šventa karvė, nors pieno ir duoda daugiau nei nemelžiama indų “šventoji”, bet nuo krizės net nemažas tešmuo jos neapsaugo. O kad ir karvė, tai reikia ją šerti. O kad būtų didelis tešmuo, tai reikia tą karvę dažnai ir po daug šerti. Pašeriam - šiek tiek pieno gauname. Keliams sutvarkyti, šiokiam tokiam versliukui įsukti. Gal net pravalgyti. Nešertume - negautume. O dar tie jos, tos karvės, sumauti principai, direktyvomis vadinami, viršesni už mūsų įstatymus, taisykles, papročius. Tos iškreiptu būdu išprievartautos tolerancijos, maždaug, tekėkit, jonai, už petrų, įsivaikinkit būrelį juozukų - ir būsit visi lygūs ir išganyti; maždaug, mokykitės meilės iš dviejų princų - ir tapkite visi princais. Lietuvos žmoneliai klausė klausė, žiūrėjo žiūrėjo, mąstė mąstė ir...

...priartėjus antriems (anąsekmadieniniams) rinkimams į Europos Parlamentą, jau buvo VISKAM pasiryžę, tik ne rinkti. Ir kaip, ir ką čia rinksi, jei anksčiau šokom šokius aplink traukinį ir į traukinį, o dabar tik kepurinę gatvėse ir šventoriuose (šio tautinio šokio choreografija gana nesudėtinga: ištiesi ranką su kepure ir lauki, kada kas nors ką nors įmes). O čia dar tas sumautas tautinis pavydas, kurio santykis su tikrove maždaug toks: tie, kurie buvo “vakarykščiame” EP, neaišku, ką per penketą metų briuseliuose padarė “vardan tos”, bet kad pasiglemžė krūvą pinigų DĖL SAVĘS, - aišku: nesam akli ir kurti - žinias žiūrim ir klausom, laikraščius dar pavartom, o kartais net paskaitom. O kai dar sužinojome, kad savo europarlamentarams algas plius 50 tūkst. eurų dienpinigių moka tautiniai mokesčių mokėtojai, pradėjome šauktis šulijų, kad jie iškviestų sekmadieniui prastą orą - na, reikia kaip nors bent sau pasiteisinti: nesam kvaili, lyg ir būtume balsavę, bet... kai toks oras, tai “aina anie peklon”. (Geriau po lietsargiu prie bažnyčios kepurinę sušoksiu.)

12 kėdžių

I.Ilfas ir J.Petrovas apie šias “lietuviško saliono” kėdes jokio supratimo neturėjo ir, matyt, jau niekada neturės. Jų herojai ieškojo vienos kėdės iš dvylikos, o mūsų, atsiprašant, IRGI - visų dvylikos. Vangi buvo priešlytinė (ar rinkimų) kampanija, vangi, bet rinkimams buvo pasirengta kaip reikiant: trys partijų lyderiai - Rolandas, Viktoras ir Valdemaras - savanoriškai išeina iš Lietuvos ir pasiduoda penkerių metų tremčiai. Kad Rolka išeina - kaip ir suprantu: TEN nereikės nei prezidentu būti, nei Tėvynę mylėti, nei prisiekti, kad jos nemyli. Vitka išeina, kad nereikėtų bėgioti nuo sumauto kėdainio iki mielaširdingos Maskvos, nuo Lietuvos teisingumo arba - ne. O ko TEN šauna Valdikas? Kad pasakytų EP lenkams, jog Lietuva juos, namudinius lenkus, skriaudžia ir nenori lenkiškai rašyti lenkų, rusų, mongolų, kinų, japonų pavardžių - tom visom kalbom? Ar kad padeklamuotų Adomą Mickevičių ir jo “Poną Tadą”, kurio Tėvynė buvo Lietuva, o Valdikas mano, kad - Lenkija?

Bjauru bus partijoms be lyderių. O gal gerai: atsiras NAMIE naujų rolandų, viktorų, valdemarų. Šventos vietos laisvos nebūna. Vyrukai, arrrr negaila? Kai grįšit po penkerių metų tremties - nesvarbu, kad aptekę pinigais - jūsų partijos ir ideologijos bus kitose kelnėse ar po kitais sijonais. Juk partijas DARĖTE dėl valdžios ir pinigų, tai kai gausite ir to, ir to (kita vertus, visko jau iki europarlamentaro mandato turėjote) tik šiek tiek daugiau, pasakykite tiesiai kaip muilo operoj: “nachieronimui” mums tos partijos! Mums reikia gyventi. Ant dvylikos kėdžių.

Tegyvuoja birželio septintoji

Kodėl mes ėjome ir atsidavėme tik už 20,91 procento? Kodėl mes nemylime savo tautos ir europinio stebuklo - už TAI. Už tai, kad bandėme eiti ar neiti į rinkimus.

Bet... dar liko devynios kėdės. Kisa Vorobjaninovas pasikasė buvusį ūsą: su koncertmeisteriais ir sasaldamokratais kaip ir viskas aišku, o va, dar ir liberalsąjūdininkai kaip muselės krinta į ES barščius. Tegu. Gal padės Lietuvos (cha cha!) sorososininkams bei kitiems homoseksualams tapti tolerantiškesniems normalių piliečių atžvilgiu. Būtų gal ir padėjęs, bet EP ar tiesiog briuseliuose neatlaikys jo išsiilgus “teisybės” dvasia - pirmas sorososininkų ir homososininkų paradas su Lietuvos vėliava vyks jau rudeniop. (Aš GAL IR BŪČIAU už liberalus, kurie nuo Dono upės, - donskojai, donskiai ir pan., bet televizoriaus nežiūriu.)

Turiu dar priminti, kad į EP bandė važiuoti buvęs kalinys ir dabartinis seimeris Sauliukas S., ir seimerės mandato atsisakėlė Daivė Tamošė - abu jie iš tų, kurie po pietų keliasi. Deja, Tautos prisikėlimui nebuvau tą lietingą sekmadienį pasipuošęs.

Reziumas

Kai kas pavydi, kai kam vidurius suka, tik vienam Ipolitui Matvejevičiui nusispjaut: nei vienoj į EP iš Lietuvos vežamoj kėdėj, nei po vienu lietuvišku užpakaliu jokių brangenybių nebuvo, nėr ir nebus.

Pone, būkit geras, mylėkit buvusio sekmadienio rinkimus. Tegu lyja ir dabar. Mes, lietuviai, leiskim lenkams LAIMĖTI. Ir sveikinkim. Ir pavydėkim jiems, - kad jie, gyvendami dviejuose rajonuose, mums nukirto kojas - buvo vieningesni. Pabaiga.