1 nuotr.Pastebėjote? Pastaruoju laiku portaluose pasipylė daug temų gimstamumo, vaikų auginimo tema.
Kalbinamos gausios šeimos, aprašomos gražios jų gyvenimo istorijos. Nė viena mama ar tėtis nepasakys, kad gailisi turintys didelę šeimą, niekada nesiskųs, kad oi, kaip pavargo ar „suėdė" sau gyvenimą. Ir tikrai nepagalvos, kad gyvenime būna didesnė laimė nei vaikai.
Tai kodėl Lietuvoje mažai vaikų? Šiais laikais jauni žmonės sako: pirma mokslai, karjera, geras darbas, namai, paskui - vaikai. Viskas sustyguota. Tačiau meilės nesustyguosi, arba sutiksi tą tinkamą žmogų arba ne. Juk vaikai gimsta iš meilės.
Ankstesnėms kartoms, galima daryti tokią išvadą, meilė buvo sustyguota, - proseneliai, seneliai pasakodavo, kad meilė dažnai nebuvo pagrindinis vestuvių kriterijus. Štai piršlys su jaunikiu sustabdo vežimą merginos tėvų namuose ir prasidėdavo „derybos". Jei merginos tėvams toks žentas pasirodydavo tinkamas, didelė tikimybė, kad vestuvės ir įvykdavo.
Vėlesnės kartos pasakoja, kad dažnas atvejis, jog santuoka baigdavosi poros romantiška pažintis studijų metu. Nebuvo įprasta praktika ilgai draugauti, jei meilė yra, vestuvės gana greitos.
Buvo stengiamasi įtilpti į visuomenės primestus gyvenimo rėmus. Šiandien žmogus turi daugiau laisvių, daugiau pasirinkimo, daugiau asmeninės, o ne visuomeninės pasaulėžiūros. Mažiau kreipia dėmesio „o ką žmonės pasakys?". Tiesiog gyvena savo gyvenimą.
Kad ir kaip ten būtų, didaktika čia niekuo nepadės, reikia jausmo, bendros atsakomybės. Neseniai vienoje televizijos laidų dalyvis ištarė frazę, kad „vaikus gimdo tik egoistai, nes jie nori, kad senatvėje jiems kažkas paduotų stiklinę vandens".
Tikriausiai šis žmogus nepagalvojo, kad visą gyvenimą besirūpindamas tik savimi senatvėje gali būti dar gana sveikas, ir to vandens atsigersi pats. Bet jeigu ieškai prasmės, nieko nesitikėdamas atgal, vaikai yra pats geriausias pasirinkimas.
