Kai šiuo metu Lietuvoje tokie dideli speigai, net parvykti namo viešuoju transportu tampa tikru išbandymu. Štai praėjusią dieną apie 20 valandą laukiau 7-ojo maršruto troleibuso. Paprastai jo ilgai laukti nereikia. Bet per šalčius lyg tyčia tuo metu kokias 20 minučių nevažiavo joks troleibusas. Bandžiau įlipti į maršrutinį mikroautobusą, bet ten nebebuvo vietos.
Taip kone pusvalandį pratrepsėjusi sulaukiau 3-iojo maršruto troleibuso, visas būrys užsilaukusių keleivių tuoj pat sušoko į troleibusą. O jis - nešildomas, kaip akmens amžiuje. Tai už ką keleiviai moka, jei turi šalti? Tikriausiai į kelionės bilietėlio kainą šilta kelionė neįskaičiuota. Vis dėlto naujesniuose troleibusuose visada šilta.
Kadangi teko važiuoti su persėdimu, išlipau T.Narbuto stotelėje. O čia - vėl ilgesnis laukimas nei įprastai. Vienas troleibusas pravažiavo pilnut pilnutėlis ir čia laukiantiems keleiviams vietos nebeužteko. Žmonės jau kone indėnų šokius pradėjo šokti, idant nesušaltų. Po kokių 10 minučių pagaliau atvažiavo troleibusas, kaip koks išganymas! Dar niekada taip nesidžiaugiau.
Parvykus namo dar ilgai skaudėjo rankas ir kojas nuo šalčio, jos buvo raudonos, nors ir mūvėjau vilnones kojines. Apskaičiavau, kad kelionė, kuri paprastai trunka ne ilgiau kaip 30 minučių, man užtruko visą valandą.
Įdomu, kokios problemos taip retina maršrutus, ar gedimų padaugėjo, ar mano minėtas atvejis tik pavienis? Norėtųsi, kad keleiviais būtų labiau rūpinamasi: netektų laukti visą amžinybę, o įlipus būtų šilta ne tik troleibuso vairuotojui.
Alina, Vilnius
