Visiems nusispjaut - persukinėsime laiką ar ne

Kiek ir kaip laiko sukiojimas kenkia žmogaus sveikatai kol kas taip pat niekas tyrimų neatliko. Aišku tik tai, kad per 4 žiemos mėnesius antidepresantų parduodama daugiau nei per 8 likusius mėnesius. Ir būtent laiko sukimo savaitę pradeda daugėti panašių susirgimų. Tuo tarpu Valstybės sveikatos taryba laukia iš dangaus nukrisiančių mokslinių tyrimų. Neva tik tada bus galima rimčiau svarstyti galimybę nebesukinėti.

Taip daroma nuo 2003-iųjų. Keletą metų ši praktika buvo atšaukta, o Lietuva „perkelta“ į tą laiko juosta, kurioje geografiškai yra Vokietija, Belgija, Prancūzija ir dauguma kitų Vakarų Europos šalių, bet galiausiai to atsisakyta.

Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi ne tik Europos Sąjungos narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Du šimtmečiai sukinėjimo

Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.

Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.

Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Mat daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų būtų linkę nustoti sukioti rodykles.

Žiemos ir vasaros laikas Lietuvoje įvestas be jokių rimtų svarstymų, tiesiog vykdant Europos direktyvą.

Tuometinis Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius kreipėsi į Ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, kad šios atliktų tyrimus, ar laiko kaitaliojimas nekenkia sveikatai, ir kad laiko kaitos nauda būtų įrodyta.

Tyrimų nėra

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad vasaros laiko įvedimas jai nepatinka. Žmonės skundžiasi, kad, pasukus laikrodžius vieną valandą, reabilitacija užtrunka savaitę ar net ilgiau. Kiek konkrečiai sutaupome, ar dėl to kasmet du kartus per metus verta išgyventi stresą ir nemigą? Į šiuos klausimus atsakymų nėra. Klimatologei A.Galvonaitei apmaudu, kad dėl vasaros laiko naudos ir įtakos sveikatai nuodugnių tyrimų nėra atlikta. „Reikėtų padaryti gyventojų apklausą, kad nuomonę pareikštų miesto ir kaimo, įvairaus amžiaus žmonės. Atlikus tyrimą būtų galima teikti pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui, ne vien dejuoti, kad sunku prisitaikyti“, - mano A.Galvonaitė.

Kalbos tik teorinės

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė teigia, jog apie kenksmingą laiko kaitos poveikį galima kalbėti tik teoriškai, nes praktiškai Lietuvoje tyrimai iki šiol neatlikti.

Pasak A.Razmienės, pasikeitus laikui, žmonės išgyvena itin sunkų adaptacijos periodą, kuris tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tai priklauso nuo žmogaus jautrumo.

„Pasikeitus laikui, žmogui tenka ilgiau būti tamsoje, nes jis keliasi labai anksti, vos švintant. Buvimas tamsoje veikia žmogų. Jis kur kas aktyvesnis šviesiu paros metu, organizme vyksta biocheminės reakcijos. Galbūt įtaką daro ir visuotinis klimato atšilimas, ne tik laiko kaita, tačiau praėjusiais metais pastebėta, kad saulėtų dienų sumažėjo.

Tik šviesoje organizmas gamina vitaminą D, kuris reikalingas žmogaus imunitetui“, - pasakoja A.Razmienė.

Pasak specialistės, dėl vitamino D trūkumo silpsta žmogaus imunitetas - atsparumas įvairioms ligoms. Labiausiai jo trūkumas atsiliepia psichikai. Atsiranda daugiau žmonių, sergančių depresija.

Nors Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių neigiamą vasaros ir žiemos laiko įvedimo poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog netikslinga trikdyti įprasto žmonių miego ir budrumo ritmą, juo labiau kad tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek fizinę savijautą.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"