Sveiko maisto kultūra ir sveika atmosfera

Šiandien vis plačiau kalbama apie tarpusavio santykių harmonizavimą, sveikos ir pridėtinę vertę kuriančios gyvensenos kūrimą. Fizinį ir psichologinį smurtą prieš moteris, apie kurį kaip apie rimtą problemą prabilta ir valstybės lygiu, kuriant ir viešinant socialines reklamas.

Vilniaus „Zonta“ klubo moterys, visuose žemynuose veikiančios moterų profesionalių organizacijos „Zonta International“ narės, 2016 m. lapkričio 24-ąją sukvietė į konferenciją „Nesmurtaukime prie pietų stalo“, kurioje buvo iškeltas sveiko maisto kultūros ir sveikos atmosferos kūrimo sąveikos klausimas.

Dietologė dr. Edita Gavelienė perskaitė pranešimą „Maitinkimės ir sveikatai, ir laimei“. Svarbiausia pranešimo mintis, kad žmonės daug dėmesio skiria maistui, maitinimuisi, bet pastarojo laiko informacijos maisto tema gausa pradeda daryti nereikalingą spaudimą. Todėl moterys, būdamos savo šeimų maitintojos, turėtų neprarasti sveikos nuovokos ir maistą rinktis remdamosi sveiko maisto pasirinkimo piramide.

Psichologė Rosita Kanapeckaitė pranešime, kurio tema „Dėmesingas valgymas“, daro išvadą, kad mūsų valgymo elgesį lemia begalė veiksnių: laikas, vieta, apšvietimas, šeimoje įskiepytos valgymo tradicijos, žiniasklaida, psichologiniai rinkodaros triukai ir pan. Siekdami sveikai maitintis pirmiausia turėtume stengtis valgydami pereiti iš automatinio piloto režimo į ČIA ir DABAR režimą, nes santykis su maistu mus lydi nuo pirmos iki paskutinės gyvenimo dienos.

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė supažindino su savo įžvalgomis „Maistas - ne tik kūno, bet ir dvasios vaistas“. Etnologė pritaria, kad maistas yra pagrindinė žmogaus gyvenimo reikmė. Maistas svarbus ir dvasiniame gyvenime - šventiniai patiekalai ir jų apeiginis kontekstas sietini su reikšmingiausiais šeimos, bendruomenės, tautos gyvenimo įvykiais. Per draudimą susilaikyti nuo mėsiškų ir kitokių valgių žmogus verčiamas susimąstyti apie savo elgesį ir susitaikyti su jo šeimos egzistenciją palaikančiais gyvuliais, paukščiais, žvėrimis. Išskirtinė mityba, taikus elgesys su gyvąja žmogaus aplinka suponuoja ne tik geresnę jo fizinę būseną, taikesnį elgesį, bet ir kuria išskirtinę dvasinę būseną, kurią pateikėjai įvardija kaip sielos sveikatą.

Konferencijoje dalyvavo, klausimus pateikinėjo didelis būrys „zontiečių“ ir joms prijaučiančių mamų, dukrų, mokytojų ir jų mokinių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"