Dirbtinis intelektas: realybės haliucinacija

Lietuvoje jau būta atvejų, kai net teismui pateikiami dokumentai su „DI haliucinacijomis". DI naudojimo pavojų daugėja, jeigu visuomenė nesupras ribų, sulauksime ir pasekmių.

Pasaulyje nuskambėjo atvejis, kai praėjusių metų pabaigoje su „ChatGPT" susituokė 32 metų japonė. Moteris prisipažino dėl tokio savo žingsnio sulaukusi daug kritikos iš aplinkinių. Apie santykius su buvusiu vaikinu mergina „kalbėdavosi" su „ChatGPT", ir, kaip pati nuotaka sako, būtent „ChatGPT" jai patarė skirtis.

Tuomet mergina susikūrė skaitmeninį Klausą, kuris vėliau „tapo" jos vyru. Specialistai trimituoja: tokia praktika yra pavojinga, nes žmonės palaipsniui išeina už tikrojo gyvenimo ribų.

Internete galime išvysti begalę DI beprotybių, gerai, kai mes gebame suprasti, kur yra realybė, o kur - sukurta dirbtinio intelekto. Bet suprasti ne visada lengva.

Praėjusių metų vasarą visame pasaulyje socialiniuose tinkluose sparčiai plito istorija apie per gyvą pasirodymą orkos sudraskytą jūrų gyvūnų dresuotoją Džesiką. Internautai dalijosi užuojautos žinutėmis.

Paaiškėjo, kad ši istorija - melagiena. Pasitelkiant DI kažkas sukūrė įtikinamus vaizdo įrašus, kaip orka sudrasko dresuotoją.

Pasaulinės įžymybės nerimauja dėl to, jog DI niekdarių naudojamas kenkėjiškiems tikslams - paskelbiama apie garsios muzikos žvaigždės neva naujo albumo išleidimą; įžymybių galvos atsiduria nuogybių vaizdavimo kontekste ir pan.

Pastarasis DI skandalo pavyzdys Lietuvoje - mūsų šalies premjerės Ingos Ruginienės šokis, sukurtas pasitelkiant DI. Dalis tautiečių komentaruose pataria premjerei kreiptis į teismą už tokias patyčias.

Taigi, ar visuomenė suvokia, kas iš tiesų yra dirbtinis intelektas. Kaip tinkamai juo naudotis? Kokie pavojai slypi už šios galingos technologijos?

DI pateikia ir neegiztuojančius faktus

Dirbtinio intelekto reguliavimo ekspertė, mokslininkė dr. Neringa Gaubienė akcentuoja, kad dirbtinis intelektas - ypatinga technologija. Jos atsiradimas dažnai lyginamas su elektros ar interneto revoliucija: ji iš esmės keičia, kaip dirbame, mokomės ir net leidžiame laisvalaikį.

Su DI galime greičiau atlikti užduotis, mokytis įdomiau, susikurti sau pritaikytas sistemas. Tačiau kartu atsiranda rimtų pavojų.

„Vienas jų - vadinamosios haliucinacijos, kai dirbtinis intelektas pateikia neegzistuojančius faktus. Žmonės sako: „DI meluoja". Iš tiesų technologija nemeluoja - ji tiesiog sukurta visada atsakyti, net jei atsakymas nėra teisingas. Ji ne „mąsto", o skaičiuoja tikimybes pagal algoritmus", - aiškina mokslininkė.

N.Gaubienė džiaugiasi, kad šiuo metu atsiranda vis daugiau mokymų, kursų, straipsnių, nes švietimas DI tema tampa esminis. Mokslininkė neabejoja, jei žmonės geriau supras technologiją, mažiau „haliucinuos" patys ir gyvens ne „už realybės ribų", tiesiog naudosis DI kaip įrankiu (o ne pakaitalu realiam gyvenimui), DI taikys pozityviems tikslams.

Pasak ekspertės, problema kyla ir dėl to, kad DI su mumis „bendrauja" žmonių kalba - sklandžiai, įtikinamai, struktūruotai. Todėl lengva susidaryti įspūdį, jog kalbamės su gyvu, mąstančiu subjektu.

„Iš čia kyla ir emocinis prisirišimas, „draugystės", net atvejai, kai žmonės kuria skaitmeninius partnerius ar „tuokiasi" su DI, - pasakoja N.Gaubienė. - Svarbiausia - suprasti, kad tai ne asmenybė, ne draugas ir ne sąmoninga būtybė, o technologija. Čia labai svarbus vadinamasis dirbtinio intelekto raštingumas. Tai nėra tas pats, kaip mokėti naudotis kompiuteriu ar „Wordu". Tai gebėjimas suprasti, ką DI gali, ko negali ir kuo aklai tikėti negalima."

Pavojingiau - vaizdo klastotės

Dar pavojingesnis DI reiškinys, akcentuoja mokslininkė, vadinamieji „deep fake", arba vaizdo klastotės. Tai suklastoti vaizdo įrašai ar nuotraukos, kuriose pateikiama, kad žmonės „padaro" tai, ko niekada nedarė. Pavyzdžiui, šoka su parašiutu; dalyvauja kino žvaigždžių apdovanojimuose; užfiksuojami kriminalinių nusikaltėlių grupėje ir pan.

„Svarbu žinoti: be žmogaus sutikimo jo atvaizdo naudoti negalima, net jei technologijos leidžia tai padaryti labai lengvai. Lietuvoje dar neturime atskiro DI reguliavimo įstatymo, tačiau galioja Civilinis kodeksas, kuris saugo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą.

Jei jūsų atvaizdas ar veido nuotrauka panaudoti be jūsų sutikimo - galima kreiptis į teismą, reikalauti pašalinti turinį ir atlyginti žalą, - aiškino N.Gaubienė. - Viešiesiems asmenims - politikams, pareigūnams - galioja kiek kitokie standartai: jie turi būti pakantesni kritikai ar šaržui. Tačiau net ir jų atžvilgiu galioja riba - žeminimas, melas ir tyčinis kenkimas reputacijai yra draudžiami."

Ar DI galima sunaikinti žmogaus reputaciją? Deja, taip, - tikina mokslininkė. Ypač jei visuomenė nesugeba atskirti, kas tikra, o kas suklastota. Pasak pašnekovės, čia yra didžiulis iššūkis ne tik teisėsaugai, bet ir kiekvienam iš mūsų. Reikia būti kritiškiems, nepasitikėti viskuo, ką matome internete.

Mąstykite patys

Dirbtinio intelekto reguliavimo ekspertė primena, kad gyvename permainų laikotarpiu. Ypač tas pasakytina apie švietimo sritį. Akivaizdu, kad mokymasis ir užduotys turės keistis.

Pavyzdžiui, namų darbai - parašyti rašinį ar referatą - jau netrukus nebeturės tokios prasmės, nes mokiniai labai greitai perpranta technologijas ir pradeda jas naudoti.

„Moksliniai tyrimai jau rodo, kad per didelis pasikliovimas DI gali silpninti mūsų mąstymą, gebėjimą analizuoti ir kurti savarankiškai. Todėl svarbiausia taisyklė - DI neturi mąstyti už mus. Geras principas būtų toks: pirmiausia - galvojame patys, o tik tada tikriname ar tobuliname naudodamiesi DI.

Pavyzdžiui, ruošiantis verslo deryboms, verta pačiam susidėlioti argumentus, o DI paprašyti suvaidinti kitą pusę: kokius kontrargumentus jis galėtų pateikti, kur - silpnosios vietos. Taip technologija tampa treniruokliu smegenims, o ne jų pakaitalu", - aiškina N.Gaubienė ir priduria, kad didžiausias šiandienos iššūkis - ne pati technologija, o kaip mes ją naudosime. Jei ugdysime kritinį mąstymą, sąmoningumą ir DI raštingumą, ši technologija gali tapti didžiule nauda. Jei ne - rizikuojame supainioti tikrovę su iliuzija.

„DI haliucinacijos"

Ne visi DI naudoja sąmoningai, net ir teisės srityje pasitaiko, švelniai tariant, kuriozų. N.Gaubienė pasakojo, jog būta atvejų, kai teismui pateikta dokumentų su „DI haliucinacijomis" (rengiant dokumentus teismui, naudojamasi DI).

Mokslininkė pasakojo, kad 2025 m. pradžioje didelio susidomėjimo sulaukė istorija, kai advokatas vadovo civilinės atsakomybės byloje pateikė kasacinį skundą, kuriame rėmėsi bent 10 neegzistuojančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių.

„Koją pakišo naudoto dirbtinio intelekto haliucinacijos. Į tai buvo sureaguota itin griežtai - kasacinis skundas buvo ne tik atmestas, bet LAT priėmė ir atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į Lietuvos advokatūrą ir informavo apie advokato galimai padarytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų pažeidimus.

LAT savo ruožtu irgi sureagavo ir priėmė rekomendacines taisykles, kad teikiant dokumentus LAT, reikia nurodyti, kad jie sugeneruoti su DI. Tik klausimas, kiek advokatai remsis šiomis rekomendacijomis ir nurodys, kad naudojo DI. Tačiau labai panašu, kad dar yra didelis poreikis gilinti žinias, kaip veikia DI, - kalbėjo N.Gaubienė. - Beje, 2025 m. pabaigoje analogiška istorija pasikartojo Vilniuje."

Dosjė

Dr. Neringa Gaubienė - dirbtinio intelekto reguliavimo ekspertė, mokslininkė ir „AI Clinic" partnerė.

Vilniaus universiteto Teisės fakultete dr. N.Gaubienė dėsto kursą „Teisė ir skaitmeninės technologijos" bei yra pagrindinė mokslininkė tyrimų grupėje „Skaitmeninės technologijos, kibernetinis saugumas ir teisė".

Jos profesinė veikla taip pat apima teisinę praktiką bei aktyvų indėlį į nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybinio sektoriaus veiklą, įskaitant reikšmingą dalyvavimą Europos Sąjungos institucijose.

Dr. N.Gaubienė buvo Europos Sąjungos dirbtinio intelekto biuro sudarytos ekspertų grupės narė, prisidedant prie bendrosios paskirties DI praktikos kodekso kūrimo.

Dr. N.Gaubienė taip pat yra vertinama pranešėja, reguliariai dalyvaujanti konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, kur aptaria aktualias teisės ir skaitmeninių technologijų temas.