Kuro kainos nevaldomai lipa aukštyn

Po Izraelio bei JAV smūgių Iranui ir pastarosios šalies atsakomųjų atakų sureagavo naftos bei dujų rinkos. „Brent" rūšies naftos kaina šoktelėjo vidutiniškai apie 10 proc. - maždaug iki 82 dolerių už barelį, o gamtinių dujų kaina Europoje pakilo jau beveik dvigubai - iki maždaug 60 eurų už megavatvalandę.

Jei situacija Artimuosiuose Rytuose ilgokai nesikeis, kainos gali dar labiau išaugti, nes ten išgaunama maždaug trečdalis pasaulio naftos ir penktadalis gamtinių dujų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kas pusmetį nustato dujų kainas vartotojams. Ar tai reiškia, kad nuo liepos jos vėl priartės prie euro už kubinį metrą ribos, kaip buvo per energetinę krizę, kai kaina eurą net viršijo, nors prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje tebuvo 28 centai už kubinį metrą tiems, kas būstus šildosi dujomis?

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas „Vakaro žinioms" suteikė vilčių, kad nieko baisaus neįvyks.

„Kai VERT perskaičiuos kainas pusmečiui, vertins ilgalaikį dujų kainų poveikį. Tuo labiau kad „Ignitis" dujas perka keliems mėnesiams į priekį, tad tų dujų dar ilgam užteks buvusiomis kainomis.

Jei ilgai nesitęs konfliktai Artimuosiuose Rytuose, tai ir kainos tuoj kris ir jos neturės jokios įtakos buitiniams vartotojams. Nes prieš tai dujų kainos buvo tikrai labai mažos - tada, kai „Ignitis" jų užsipirko", - kalbėjo V.Jankauskas.

Anot jo, karinis konfliktas turėtų užsitęsti kelis mėnesius, kad pasijustų kažkoks poveikis dujų vartotojams.

„Tačiau ekspertai sako, kad jis ilgai nesitęs, nes mažai kas tuo suinteresuotas dėl išaugusių naftos, dujų kainų, dėl smūgio ekonomikai. Tiesa, JAV, Venesuelai, tai pačiai Rusijai, kurios prekiauja dujomis bei nafta, toks konfliktas naudingas dėl išaugusių kainų.

Tačiau nemanau, kad JAV iš ekonominių paskatų pradėjo atakas. Izraelis jau seniai prašė pagalbos, manau, kad JAV galutinai nusprendė, jog atėjo laikas", - svarstė ekspertas.

Tačiau vairuotojams konflikto poveikis atsirado iš karto ir tęsis, kol konfliktas nesibaigs.

„Įdomu, kad kainos pakilo ne visose Lietuvos degalinėse. Nes kai kurie tinklai sudarė kuro pirkimo sutartis ilgam laikotarpiui. Kurie sudarė trumpalaikes sutartis, kainas iš karto padidino. Bet kai kurie dar turi pigiai prisipirktų atsargų, tačiau pasinaudojo proga ir kainas užkėlė", - akcentavo V.Jankauskas.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Valius ĄŽUOLAS:

„Pasižiūrėjus į kuro kainas degalinėse, akivaizdu, kad naudojamasi kariniu konfliktu ir piktnaudžiaujama kainomis. Yra „Orlen" protokolo kainos - žemdirbiai ir kitas verslas perka kurą pagal tas protokolo kainas.

Tai štai: pirmadienį „Orlen" kainos dar nebuvo pakilusios, o degalinėse, kurios kurą perka iš „Orlen", jau buvo pakilusios. Antradienį „Orlen" kainos pakilo apie 10 centų, o degalinėse - 20 centų ir daugiau. Ar tai ne piktnaudžiavimas ir pasinaudojimas proga?" - retoriškai klausė V.Ąžuolas.

Pasak jo, akivaizdu, jog degalinių talpyklose dar buvo anksčiau užsipirkto kuro, tačiau pasinaudojus proga ir jo kainos buvo užkeltos.

„O štai dėl dujų turime tokią bėdą: „Ignitis" į Latvijoje esančią Inčukalnio dujų saugyklą „pasideda" dujų tik mėnesiui į priekį. Manau, kad Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje reikia atlikti parlamentinę kontrolę. Tada dar kartą paaiškės: kai yra pigios dujos, „Ignitis" „pamiršta" nusipirkti kelis dujų laivus į priekį.

O kai prieš kelerius metus buvo itin brangios dujos, jų užsipirko metams į priekį ir vartotojams dėl to jos kainavo daugiau nei eurą už kubinį metrą.

Deja, „Ignitis" neša naudą tik Amerikos dujų pardavėjams. Ir sau. Nes kuo brangesnės dujos, tuo didesnis pelnas. Jei bus parlamentinis tyrimas, neabejoju, kad „Ignitis" įrodinės, jog Inčukalnyje rezervo neturi, todėl reikia dujas pirkti dabartinėmis kainomis. Ir VERT tada nuo liepos uždės vartotojams dideles kainas", - prognozavo V.Ąžuolas.

Pasak parlamentaro, reikia įstatymiškai įtvirtinti, kad dujų rezervas Inčukalnio saugykloje turi būti toks, kad jo užtektų ne mėnesiui, o mažiausiai trims. Bent jau žiemą, nes vasarą, kai jų beveik niekam nereikia, kainos būna labai mažos, o žiemą šokteli.

„Todėl reikia užkirsti kelią „Ignitis" piktnaudžiavimui, kai jis specialiai perka dujas aukščiausiomis kainomis. Beje, tokia pati situacija yra ir šilumos ūkyje su biokuru.

Atlikome parlamentinę kontrolę. Paaiškėjo, kad jokie teisės aktai nereikalauja, kad šilumos gamintojai biokuro užsipirktų bent vienam ar dviem mėnesiams į priekį.

Pavyzdžiui, Kaunas iš viso neturi jokių rezervų, todėl šilumos kainos ten yra milžiniškos.

Vienu žodžiu, viskas yra politikų rankose. Reikia dar pabrėžti naująją žinią, kad „Ignitis" planuoja parduoti Vilniuje esančią termofikacinę elektrinę už 120 mln. eurų, nors jos vertė - 400 mln. eurų. Tai irgi kvepia sukčiavimu.

Kaip ir su „Ignitis" akcijų pardavimu - politikai žadėjo, kad už maždaug ketvirtadalį akcijų gausime kelis milijardus eurų, o tegavome, berods, pusę milijardo", - kalbėjo Seimo narys.

Tačiau jį labiausiai stebina, kad, pasirodo, „Ignitis" gali išsiparduoti visai.

„Teisės aktai neleidžia parduoti daugiau 30 proc. akcijų (su Vyriausybės pritarimu), o vidiniai „Ignitis" balsavimai leidžia parduoti kiek nori. Stebina, kam parduoti žąsį, kuri neša auksinius kiaušinius, kad ir ne visą, o ketvirtadalį jos. Bet turbūt parduoda saviems berniukams", - svarstė parlamentaras.

Priešingai nei V.Jankauskas, V.Ąžuolas bijo, kad VERT nuo liepos vartotojams gali paskaičiuoti kosmines kainas.

„Aišku, yra vilčių, kad bus įvertinta, kiek iš tiesų „Ignitis" dujų buvo nusipirkęs į priekį. Tačiau, kita vertus, „Ignitis" gali sakyti, kad buvo nusipirkęs tik mėnesiui ar savaitei į priekį.

Bėda yra ta, kad kokius skaičius VERT pateikia „Ignitis, tokius VERT ir sudeda į kainą. Jei „Ignitis" sako, kad iš karto po pabrangimo turėjo pirkti dujas, tai atsispindės ir vartotojų sąskaitoms. Politikai ir šitą reikalą turi sureguliuoti.

Dar vienas keistas dalykas - „Ignitis grupė" kasmet moka milžiniškus dividendus, kurių maždaug ketvirtadalis atitenka privatiems akcininkams.

Moka dividendus, kai dukterinės įmonės neturi pinigų, tarkime, elektros tinklų, kurie eina iš rikiuotės po kiekvieno didesnio vėjo, priežiūrai. Nors, kita vertus, ir sumokėjus dividendus „Ignitis" pinigų turi, tik nieko nedaro.

Valstybės kontrolė juk buvo nustačiusi, kad įmonė iš vartotojų surinko 160 mln. eurų tinklų renovacijai, bet jos neatliko. Be to, mes atlikome parlamentinę kontrolę dėl elektros kainų skirtumų, kai Švedijoje, iš kurios perkame elektrą, ji kainavo 5 centus, o pas mus - 30 centų.

Pusę kainų skirtumo pasiėmė švedai, pusę - mūsų „Litgrid". Pasirodo, iš to skirtumo „Litgrid" sukaupė kelis šimtus milijonų eurų. Juos gali naudoti tinklų priežiūrai ir kitiems dalykams arba įnešti į tarifus, kad elektra būtų pigesnė.

Deja, nieko panašaus nevyksta", - reziumavo V.Ąžuolas.