Pramogoms skirtame Vilniaus „Vichy“ vandens parke tęsiasi legionelių trileris. Beliko vos aštuonios dienos, kol sukaks mėnuo, kai buvo sutrikdytas šio populiaraus tarp vilniečių ir sostinės svečių parko darbas. „Vichy“ vadovai teigia, kad dėl to mažiausiai kaltos bakterijos, daug labiau - valstybėje klestinti nevaldoma biurokratija.
„Esame prievarta įpainioti į biurokratinį voratinklį ir dėl to patiriame didžiulius nuostolius. Ir ne tik materialinius, bet svarbiausia - moralinius. Žmonės praranda pasitikėjimą mumis, nors mūsų parke visiškai saugu. Per daugiau nei trejus veiklos metus nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad žmogus būtų susirgęs legionoze“, - kalbėdama su „Respublikos“ žurnalistu piktinosi „Vichy“ vandens parko direktorė Ieva Mazeliauskaitė.
Maža to, aiškėja, kad dėl susirašinėjimo tarp biurokratų parkas galėjo veikti dar daugiau nei dešimt dienų nuo tada, kai jame buvo rasta padidėjusi legionelių koncentracija. Tai dienraščiui pripažino Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Iš jos žodžių galima buvo spręsti, kad visuomenės sveikatai pavojus nebuvo sukeltas tik dėl to, jog „Vichy“ geranoriškai vykdė VVSC rekomendacijas.
Kolegas stebina tarnybos lėtumas
Legionelių trileris Vilniaus „Vichy“ vandens parke prasidėjo rugpjūčio 24 d. Būtent tą dieną paaiškėjo, kad prieš kelias dienas vandens parke paimtuose mėginiuose yra padidėjusi legionelių koncentracija.
VVSC atstovė A.Razmienė tvirtino, kad šios rūšies bakterijos nuolat gyvena ne tik gėlame vandenyje, bet ir paviršiniuose žemės sluoksniuose, veisiasi mūsų namų vonios kambariuose. „Tačiau dušai ir vandens parkai priskiriami didesnės rizikos vietoms. Mat čia gyvybei pavojinga legionoze dažniausiai ir apsikrečiama. Kad legionelės patektų į organizmą, būtina, kad iš čiaupo tekantis vanduo atsimuštų į grindinį ir pavirtęs purslais patektų į kvėpavimo takus“, - tvirtino pašnekovė.
A.Razmienės teigimu, oficialiai nėra nustatyta bakterijų normos, kurią viršijus legionelės tampa pavojingos žmonėms. Tačiau „Vichy“ vandens parke rasta 67 tūkst. legionelių koncentracija litre vandens, VVSC atstovės tvirtinimu, jau aiškiai viršijo ribas.
A.Razmienė sakė, kad „Vichy“ vandens parkas buvo staigiai uždarytas, o jo darbuotojai operatyviai griebėsi šalinti problemą.
Tačiau toliau veiksmas vyko taip lėtai, kad sunervino ir centrą. „Pagal įstatymą apie rastus pažeidimus privalome informuoti Nacionalinę sveikatos priežiūros tarnybą (NSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Būtent tarnybai suteikta teisė spręsti, uždaryti ar ne įmonę, kurioje rasta problemų. Bet popieriai judėjo neįprastai lėtai. Tik rugsėjo 1 d. „Vichy“ parkas gavo tarnybos sprendimą - juo įmonė buvo įpareigota veiklą nutraukti tik nuo rugsėjo 6-osios. Iki tol „Vichy“ vandens parkas galėjo veikti ir kelti visuomenės sveikatai pavojų“, - pasakojo VVSC atstovė.
Biurokratiniai trukdžiai naikina verslą
„Taip, kol nebuvo NSPT sprendimo, mes net trylika dienų galėjome parko neuždaryti. Bet tokį savo elgesį būtume vertinę kaip nusikalstamą. Todėl rugpjūčio 24 d. gavę VVSC išvadas parką iškart uždarėme“, - „Respublikai“ pasakojo „Vichy“ vadovė I.Mazeliauskaitė.
O jau kitą dieną, anot direktorės, nustatyti centro trūkumai buvo pašalinti - legionelės išnaikintos cheminiu būdu, tai patvirtino ir atliktas Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimas. „Galėjome tikėtis, kad pašalinus trūkumus problemų daugiau nekils. Tačiau gavome pavėluotą NSPT sprendimą, ir viskas prasidėjo iš naujo. Rugsėjo 6-ąją sukako dvi savaitės, kai bakterijos buvo išnaikintos, o mes vis tiek privalėjome stabdyti veiklą“, - piktinosi pašnekovė.
VVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas Robertas Petraitis „Respublikai“ tvirtino, kad tokiose situacijose privalėjo būti išlaikyta pusiausvyra. „Tai labai jautrus klausimas. Žmonių sveikata, žinoma, yra pats svarbiausias dalykas. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į įmonės interesus. Juk jie daro verslą, kuriam vykstant kiekviena minutė svarbi. Ir jeigu jie pašalino trūkumus, turėjo būti leista vėl kuo greičiau atidaryti duris lankytojams“, - dienraščiui savo mintis klojo pašnekovas.
Daug kategoriškesnė buvo R.Petraičio kolegė A.Razmienė. „Žinoma, jei įmonių tikrinimas ir teisė daryti sprendimus, uždaryti įmonę ar ne, būtų vienose rankose, tada viskas vyktų operatyviau. O dabar, kol tarp dviejų žinybų suvaikšto popieriai, praeina labai daug laiko“, - tvirtino VVSC atstovė.
Tuo tarpu NSPT Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Lina Bėkštaitė biurokratiškai teisinosi, kad procesas tyčia nebuvo vilkinamas. Esą buvo elgiamasi taip, kaip numatyta reglamente. O jame nėra reglamentuota, per kiek dienų reikėtų priimti sprendimą uždaryti įstaigą dėl joje aptiktų pažeidimų.
„Kol biurokratai daro savo darbelius, kenčiame mes. Per tą laiką, kol valdininkai rengė ir siuntinėjo bei tebesiuntinėja vienas kitam ir mums popierėlius, esame priversti laikyti uždarytas duris. Klientams susidaro įspūdis, kad pas mus dedasi neįtikėtinai blogi dalykai, nors iš tikrųjų lankytojams pavojinga čia buvo tik vieną dieną. Finansinius nuostolius dar galėtume ištverti, bet kaip dabar įtikinti klientus, kad pas mus saugu?“ - retoriškai klausė I.Mazeliauskaitė.
Įmonę aukoja dėl viešųjų ryšių?
„Respublika“ sužinojo, kad „Vichy“ vandens parkas galėjo būti pasirinktas kaip auka ir dėl dar vienos priežasties. Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis „Respubliką“ informavo, kad netolimoje ateityje yra numatyta visuomenės sveikatos priežiūros įmonių reforma. „Numatoma palikti 10 visuomenės sveikatos centrų ir naikinti Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą“, - dienraščiui tvirtino A.Klišonis.
Šiame fone ir buvo sukeltas didelis triukšmas dėl šalyje garsaus „Vichy“ vandens parko. Ir jį sukėlė būtent NSPT, paskelbusi apie parko uždarymą „Valstybės žiniose“. „Ar šis triukšmas nebuvo reikalingas tam, kad iš paskutiniųjų būtų įrodytas tarnybos reikalingumas?“ - klausėme L.Bėkštaitės. Į tai NSPT atstovė atsakė, kad esą buvo elgiamasi taip, kaip to reikalauja „visuomenės interesas“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
