Šiltą žiemos pradžią pakeitęs arktinis šaltis surietė į ožio ragą Lietuvos pajūrio žemdirbius. Pagailėjusi sniego, gamta sunaikino beveik visus žieminius pasėlius. Ypač didelius nuostolius skaičiuoja rapsų augintojai.
Žiema - negailestinga
Lietuvą užklupę šalčiai vėl privertė už galvos griebtis pajūrio žemdirbius. Konkrečiai - Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininką Gerardą Liorenšaitį.
„Kai atšilo ir nutirpo sniegas, pamatėme, kad rapsai dar žaliuoja. Tačiau panašu, jog tai tik priešmirtinė agonija. O kai prisimeni, kokiomis sudėtingomis sąlygomis - lijo ir į laukus buvo sunku technikai įvažiuoti - rudenį vyko rapsų sėja, dar didesnis apmaudas ima“, - kalbėdamas su „Respublika“ netryško optimizmu G.Liorenšaitis.
Praėjusį rudenį ši Klaipėdos rajone įsikūrusi bendrovė pasėjo 680 hektarų žieminių pasėlių. 285 ha iš jų - rapsų. Nors javus specialiai rinkosi lietuviškų veislių, atsparesnius šalčiui, o rapsus - švediškus, dėl panašių oro sąlygų, tai negelbėjo. Į Lietuvą atslinkus arktiniams šalčiams, pasėliai paprasčiausiai nušalo.
Pasak G.Liorenšaičio, tai atsitiko dėl paprastos priežasties - pirma pašalo, o tik paskui pasnigo. Negana to, per pačius šalčius sniegą nuo laukų nupūtė vėjai.
Teigiama, kad tokia situacija susiklostė tik Lietuvos pajūryje. Kituose šalies regionuose ir net gretimuose rajonuose padėtis daug geresnė.
„Per 37 darbo metus Kretingalėje tokių baisių metų dar nesame regėję. Matyt, pajūryje galima tik auginti gyvulius ir statyti kaimo turizmo sodybas. Bet negi paliksi nedirbamą žemę, juk pas mus ir taip dirvonuojančių laukų yra daugiau nei pakankamai“, - sakė G.Liorenšaitis.
Žieminius pasėlius pražudyti gali ne tik sniego trūkumas, bet ir jo gausa. Praėjusią žiemą dėl po storu sniegu uždususių javų į neviltį puolė Šilutės rajono ūkininkai.
Didžiuliai nuostoliai
Šalčio padarytą žalą Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė įvertino milijonu litų.
„Lygiai tas pats buvo ir praėjusią žiemą. Tada buvome pasėję 770 ha žieminių pasėlių, iš jų rapsų - 400 ha. Viskas nušalo. Gerai, kad dar draudimas padengė sėjos nuostolius, bet neuždirbtų pusantro milijono litų juk niekas nekompensavo. O dabar mums ir žalos niekas neatlygins, nes nesame apsidraudę. Kodėl? Todėl, kad dabar draudimas reikalauja ne tik žvėriškų įmokų, bet ir iš karto visos sumos. Apie jokias nuolaidas net nekalba“, - tvirtino žemdirbys.
Pasak G.Liorenšaičio, jų bendrovę gelbėja tik tiesioginės išmokos už hektarus.
„Pagalbos tikėtis nėra iš ko. Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Juk su Dievu nesusitarsi. Matyt, teks apsispręsti ir daugiau nebesėti žieminių pasėlių. Nors vasarinių pasėlių derlius yra perpus mažesnis nei žieminių. Ką darysi. Auginsiu gyvulius ir sodinsiu kukurūzus“, - svarstė G.Liorenšaitis.
Nemažų papildomų išlaidų žemdirbiai patiria ir pavasarį, iš naujo sėdami sunaikintus pasėlius.
„Pernai pavasarį teko dvigubai sėti. Nesunku suskaičiuoti, kad padvigubėjo kuro ir sėklos sąnaudos. Ir žaliojo kuro neužteko, kuris, maža to, dar ir pabrango“, - atsiduso G.Liorenšaitis.
Mokslas nepadeda
Pavasarį atsėti žieminius pasėlius kai kurie Lietuvos ūkininkai ir žemdirbiai bus priversti jau trečius metus iš eilės.
Dalis jų dėl to kaltina ne tik permainingas ir nenuspėjamas gamtos išdaigas, bet ir šalies mokslininkus.
Vietoj lepesnių užsienietiškų veislių pasirinktos lietuviškos, nors ir aprobuotos, taip pat neduoda norimo rezultato. Todėl kyla abejonių ir dėl šalies mokslininkų, peršančių įvairias naujoves, kompetencijos bei atsakomybės.
Mokslininkai teisinasi, kad veislė automatiškai neužtikrina gero derliaus, nes labai daug kas priklauso ir nuo žemdirbio veiksmų.
Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Šiuo metu dar negalime visu šimtu procentų pasakyti, nušalo žieminiai pasėliai ar ne. Tačiau nuogąstavimų tikrai yra. Ypač dėl rapsų augintojų. Juk vietomis šaltis pasiekė apie 30 laipsnių, o sniego tikrai buvo nedaug. O jei dabar, po atšilimo, spustelės ir kelias paras išsilaikys šalčiai, rapsai pražus. Ir javų veislės ne visos atsparios šalčiams, atsivežtos iš šiltesnių kraštų. Kiek teko bendrauti su kolegomis iš užsienio, šaltis perėjo per visą Europą, tad ne mums vieniems gali tekti pavasarį atsėti pasėlius.
Jei atvirai, be draudimo, nėra jokio kito būdo, kaip žemdirbiams kompensuoti patirtus nuostolius ar nuo jų apsisaugoti. Tačiau pastaruoju metu dėl padidintų įmokų ir sugriežtintų sąlygų tai nelabai apsimoka. Todėl lieka tikėtis, kad metai nebus nuostolingi. Nieko daugiau nepadarysi, nes viskas priklauso nuo gamtos. O prieš vėją juk nepapūsi.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
