Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas antrinėje rinkoje įsigijo 250 mln. litų vertės Vyriausybės vertybinių popierių. Iškart po to valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė pareiškė, kad esą Europos teisės aktai neleidžia šalių centriniams bankams skolinti savoms vyriausybėms.
Tai šokiravo net Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Stasį Kropą, kuris sakė, kad dėl Lietuvos banko veiksmų gali sulaukti sankcijų net ir pati Lietuva - esą gali būti sumažintas jos skolinimosi reitingas. Ekspertams pasirodė, kad mūsų centrinis bankas paleido į rinką niekuo nepadengtų litų emisiją, kas neva galėjo susilpninti Lietuvos nacionalinę valiutą. Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad mūsų Vyriausybės vertybinių popierių įsigijo laikydamasis visų mūsų šalies ir Europos Sąjungos teisės aktų, o apie kilusį triukšmą teigia išvis negirdėjęs.
- Ar Lietuvos banko sandoris su Vyriausybe kaip nors buvo derintas iš anksto? Ar jis iš tiesų atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus? - „Respublika“ klausė Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko, tačiau už jį į klausimus atsakęs Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius prašė atsakymus vertinti kaip bendrą Lietuvos banko darbą.
- Lietuvos banko atvirosios rinkos operacijos su Vyriausybe nederinamos.
Pažymime, kad Lietuvos banko prekyba jau išleistais Vyriausybės vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje (Lietuvos bankas kaip tik ir pirko Vyriausybės vertybinius popierius iš komercinių bankų antrinėje rinkoje, apie tai informuodamas visuomenę) yra teisėta, atitinkanti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Vykdydamas Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą antrinėje rinkoje Lietuvos bankas neparėmė Lietuvos Vyriausybės ir dėl tokių operacijų vykdymo nėra iškraipoma pinigų sistema ar silpninamas litas.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnis numato, kad Europos centrinių bankų sistema, kuri jungia Europos centrinį banką ir ES nacionalinius centrinius bankus, nustato ir įgyvendina ES pinigų politiką.
Viena iš klasikinių pinigų politikos priemonių yra skolos vertybinių popierių (įskaitant ir vyriausybių vertybinius popierius) pirkimas arba pardavimas antrinėje rinkoje iš bankų.
Šią priemonę naudoja daugelis centrinių bankų, ypač pastaraisiais padidėjusios įtampos finansų rinkoje metais. Šią priemonę numato ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 18 straipsnis.
Lietuvos banko įstatymo 25 straipsnis numato, kad, vykdydamas pinigų politiką, Lietuvos bankas parenka ir nustato pinigų politikos priemones ir jų taikymo tvarką. Lietuvos banko įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad viena iš pinigų politikos priemonių gali būti atviros rinkos operacijos - Lietuvos banko iniciatyva atliekamas atsargų bankų sistemoje didinimas ar mažinimas sudarant sandorius su bankais, įskaitant Vyriausybės bei kitų Lietuvos bankų nustatytų skolos vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą antrinėje rinkoje.
- Ar pasaulio centriniai bankai dažnai skolina įvairių šalių Vyriausybėms įsigydami jų vertybinių popierių? Ir kodėl kilo triukšmas, kai mūsų centrinis bankas paskolino savo šalies Vyriausybei?
- Centriniai bankai vyriausybėms neskolina.
Informacijos apie minimą triukšmą neturime, todėl jo priežasčių nurodyti negalime. Lietuvos bankas nei savo, nei kitų šalių vyriausybėms neskolino.
- Ar Lietuvos banką turėtų dominti, kokiems tikslams Vyriausybė panaudojo šiuos pinigus? Ar tai reiškia, kad įsigydamas savo Vyriausybės vertybinių popierių Lietuvos bankas visam pasauliui parodė, jog pasitiki savo Vyriausybe?
- Kaip jau minėjome, Lietuvos bankas Vyriausybei neskolina.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės sąrangą Vyriausybė apie biudžeto (pajamų ir išlaidų) vykdymą atsiskaito ne Lietuvos bankui, o Seimui.
Pasauliui atvirosios rinkos operacijos yra įprastos, todėl nieko naujo jam neatskleidė.
- Tuomet kodėl Lietuvos bankas pirko Vyriausybės vertybinių popierių už ketvirtį milijardo litų?
- Lietuvos banko vykdytos atviros rinkos operacijos sudarė papildomų galimybių šalies bankams valdyti likvidumą. Tai padaryta atsižvelgus į padidėjusius vidaus ir tarptautinių rinkų svyravimus bei sukauptą lito padengimo oficialiomis tarptautinėmis atsargomis perviršį.
- Ar tikrai jis yra pakankamas?
- 2012 m. sausio 31 d. duomenimis, lito padengimas buvo 141,2 proc.
- Ar tiesa tai, kad ne vienos valstybės centriniai bankai turi įsigiję mūsų Vyriausybės išleidžiamų vertybinių popierių?
- Kitų šalių centriniai bankai yra investavę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius.
- Lietuvos bankas dabar skelbiasi turįs apie 18 mlrd. litais vertinamų atsargų. Ar ne geriau, kad jas centrinis bankas skolintų Vyriausybei, o ne Vyriausybė skolintųsi už ganėtinai nemažus procentus kažkur užsienio rinkose?
- Pasiūlymas nesvarstytinas, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
