respublika.lt

Karantiną išgyvens ne visi verslininkai visas tekstasnuotraukos (24)

2020 balandžio mėn. 02 d. 11:43:18
Justina GAFUROVA

Valstybinė mokesčių inspekcija jau sudarinėja sąrašus įmonių, kurios patyrė nuostolių dėl šalyje paskelbto karantino. Vyriausybė žada skolintis per 5 milijardus ekonomikos skatinimui, tačiau kada tai bus - dar neaišku. Verslininkai įsitikinę, kad dalis jų žadėtos paramos nebesulauks ir piktinasi, kad daugiausiai pagalbos priemonių - gelbstint bankų klientus. Vadinasi, ir pačius bankus.

×
nuotr. 10 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas.




Jau paskelbta, kad įmonės, kurios dėl karantino negali vykdyti veiklos ar kitaip patyrė neigiamą poveikį, savaime įtraukiamos į sąrašą, pagal kurį bus atleidžiamos nuo delspinigių ir joms nebus vykdomas mokesčių išieškojimas. Po ekstremalios situacijos pabaigos šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius.

Taip pat pristatytas „Invega“ paketas, orientuotas į verslo turimas paskolas. Šiam paketui valstybė numatė daugiau kaip milijardą eurų. Paketą sudarys verslui suteikiamos paskolų „atostogos“, garantijos, paskolos. „Pirmiausia, kalbant apie paskolų „atostogas“, ši priemonė startuoja šią savaitę ir yra skirta įmonėms padengti palūkanas už paskolas. Jei bankai sutinka pratęsti paskolas 6 mėnesiams, visos palūkanos bus 100 proc. kompensuojamos „Invega“ priemonėmis“, - pristatydamas paketą sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Garantijų priemonė, pasak jo, turėtų startuoti kitą savaitę ir tai yra finansinės apimties prasme didžiausia parama - jai skirta beveik 500 mln. eurų. „Šios garantijos bus taikomos tiek paskoloms, tiek lizingo sandoriams“, - sakė Ž.Vaičiūnas.

„Dar viena priemonė - paskolos, jos bus skiriamos labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurios labiausiai buvo arba yra paveiktos šios krizės. Pirmiausia orientuojamasi į smulkias ir vidutines įmones“, - nurodė jis.

Įžvelgia bankų interesus

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad dabartinės valstybės siūlomos pagalbos priemonės primena gelbėjimosi ratą bankų klientams. „Šalies prezidentas yra buvęs komercinio banko darbuotojas. Finansų ministras atėjo iš Lietuvos banko. Kam labiausiai atstovaujama? Bankams. Labai dažnai pagalba orientuojama per bankus ir didžiuosius verslus. Ir dabar klostosi panaši situacija.

Smulkiajame versle visi nori išlaikyti darbuotojus. Dažniausiai darbdavys su darbuotojais dirba daug metų, vieni kitus pažįsta ir pasitiki. Bet kaip mokėti tam žmogui atlyginimą, jeigu nevykdai veiklos? Tik paėmus paskolą. Kol kas nežinome, kaip ta pagalba veiks praktiškai. Turbūt sužinosime pasibaigus karantinui, bet to laiko ne visi verslai sulauks, dalis jų bankrutuos“, - sako keturias parduotuves turintis verslininkas. Jis prognozuoja, kad ir parduotuvėse apyvartos artimiausiu metu ims mažėti.

G.Stoškus sako, kad karantino laikotarpiu, kai didelė dalis verslų nevykdo veiklos, atsakomybę už darbuotojus turėtų prisiimti valstybė. „Dabartinė situacija yra nesąžininga. Štai Rusijoje taikomas modelis, kad išsaugojus darbo vietas, mokesčiai „Sodrai“ mažinami perpus, taip pat numatytos kitos lengvatos. Tai, manau, yra realesnė pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jeigu Lietuvoje šiuo metu yra verslas, negalintis vykdyti veiklos dėl karantino, darbuotojai turi būti atleidžiami karantino laikotarpiui. Juos išlaikyti ir mokesčius už juos mokėti tuo laiku turi valstybė. Bet verslas turi prisiimti atsakomybę - po karantino darbuotojus priimti atgal. Jeigu bus iš peties kirsta verslui, bus blogai. Dabar esame kare - visi viename“, - sako
G.Stoškus.

Jis įspėja, kad dabar gražiai skambantis ekonomikos gelbėjimo scenarijus nebūtinai gali išsipildyti. Pavyzdžiui, dėl to, kad didelę dalį ekonomikos skatinimui numatytų pinigų Lietuva planuoja pasiskolinti. „Kiekviena valstybė rengia savo verslo palaikymo planą ir visiems reikės pinigų. Ar tiek turės pasaulio finansų organizacijos ir ar jos bus suinteresuotos skolinti kiekvienai valstybei?“ - svarsto verslininkas.

Pasigedo valstybės atsakomybės

Dar viena svarbi planuojama priemonė - subsidijos dėl prastovos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad visiems darbdaviams būtų taikoma prastovos subsidija 90 proc., jei alga yra iki minimalaus mėnesio atlygio, ir 70 proc., jeigu iki 1,5 minimumo. Pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau kaip 910,5 euro „ant popieriaus“, antruoju atveju - ne daugiau kaip 607 eurus „ant popieriaus“. Minimali alga šiuo metu yra 607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas, Vilniaus baro „Peronas“ savininkas Raimondas Pranka, toks valstybės siūlomas scenarijus veiklos negalinčių vykdyti verslų netenkina. „Jaučiamės prastai, nes mūsų veikla uždrausta. Yra daug barų, kurie neturi virtuvės ir negamina maisto. Sėdime negaudami pajamų. Mūsų verslas uždraustas ir dar mūsų prašoma sumokėti 10 proc. Už ką? Jeigu veikla yra uždrausta, turi būti darbuotojų atlyginimai padengti 100 proc. ir tai turi būti tokia suma, kurią žmogus uždirbdavo. Jeigu žmogus uždirbdavo 1000 eurų, tiek jam ir turi būti kompensuojama“, - dėsto R.Pranka.

Verslininkas sako, kad verslui iki šiol neaišku, kokios pagalbos jie iš tiesų sulauks. „Daug mūsų verslų yra sezoniniai, jie neturi sutaupytų pajamų. Daugelis jų gyvena rytojaus diena. Dabar kalbama apie mokesčių atidėjimą arba paskolos pasiėmimą. Vis tiek lieki skoloje valstybei“, - sako R.Pranka.

Jis neslepia, kad didelė dalis verslo jau dabar darbuotojus atleidžia: „Jeigu viskas grįš į savo vėžes, darbdaviai pažada, kad darbuotojus priims atgal. Matysime, kas bus ateityje.

Visi nori išlikti. Deramės ir su patalpų savininkais. Jeigu visą šį laiką neturėjome pajamų, vėl turėsime mokėti mokesčius, už ką mes prekes supirksime? Turėtų įsipareigojimai būti išdėlioti protingam laikui, bet tokių siūlymų kol kas negirdžiu.“

Interviu su bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku Dainiu DUNDULIU:

- Paskelbus karantiną, gyventojai užplūdo prekybos centrus. Juose, skirtingai nei kai kuriose verslo sferose, darbo tik padaugėjo?

- Buvo dvi didelės apsipirkimų bangos. Viena - vasario pabaigoje-kovo pradžioje, o kita buvo kovo viduryje. Tuo metu fiziškai nespėjome dirbti, tačiau manome, kad pardavimai kris. Todėl šiandien nepriimame naujų darbuotojų. Didžiausia problema yra nežinomybė ir nesaugumo jausmas. Nežinome, kas mūsų laukia rytoj.

- Prognozuojate, kad žmonės pirks mažiau?

- Parduotuvės apyvarta priklauso nuo žmonių pajamų. Jeigu žmonės neturės pajamų, neturės ir išlaidų. Mano nuomone, šiuo metu nedirba maždaug 20-30 proc. verslo. Šios verslo dalies darbuotojai arba negauna jokių pajamų, arba gauna minimalias. Žmogus, gaudamas minimalias pajamas, neprisidės prie parduotuvės apyvartos.

- Kaip vertinate Vyriausybės parengtą ekonomikos gelbėjimo planą?


- Kad būtų galima vertinti, reikėtų žinoti, kaip tie pinigai „vaikščios“. Šiuo metu be skambių frazių apie skiriamus milijardus daugiau nieko negirdėjau.

Manau, turėtų būti ne verslui skiriami pinigai, bet atleidimas nuo mokesčių. Jeigu tam tikros verslo sritys išgyvens ir pradės veikti, geriausia būtų, jeigu tam tikrą laiką jie galėtų nemokėti jokių mokesčių. Nuo kiekvieno sektoriaus dydžio galėtų priklausyti ir skiriama mokesčių dotacija. Juk iš niekur kitur valstybė pagalbos negali skirti, tik iš surenkamų mokesčių.

O kai dalinami pinigai, dažnai atsiranda noras prie tų pinigų pasišildyti ir patiems dalintojams. Ne paslaptis, kad pinigų gavėją tokiais atvejais pasiekia tik dalis jam skirtų pinigų.

- Italija praneša apie nuo COVID-19 mirusią kasininkę. Prekybos centrų darbuotojai, galima sakyti, yra tam tikroje rizikos zonoje. Ar kilo iššūkių aprūpinant personalą apsauginėmis priemonėmis?


- Be abejo, viskuo turėjome pasirūpinti patys. Norėjosi daugiau nuoseklumo girdėti iš valdžios. Dar neseniai buvo sakoma, kad kaukių dėvėti nereikia ir jos nepadės. Aš prašydavau darbuotojų, kad dėvėtų kaukes, o jie man atsakydavo, kad situaciją valdantys kompetentingi žmonės aiškina, kad tai neapsaugo. Staiga pradedama reikalauti dėvėti kaukes. Jeigu tokių dalykų būtų išvengta, mes būtume galėję pasiruošti geriau.

- Gyventojai skundžiasi, kad į kai kurias „Norfos“ parduotuves be kaukių nėra įleidžiami. Nenorite rizikuoti savo darbuotojų sveikata?

- Centralizuotai tokio reikalavimo nedavėme, dėl to sprendžia parduotuvių direktoriai. Nespaudžiame, kad įleistų visus pirkėjus, net ir esančius be kaukių, kad tik kiltų apyvarta. Ir tikrai to nedarysime.

- Ar šiuo metu dirbantieji sulauks priedų prie atlyginimų?

- Galiu drąsiai pasakyti, kad atlyginimai už kovo mėnesį bus tikrai didesni. Nes tokia yra mūsų taikoma atlyginimų sistema. Jeigu pardavimai didėja ir prie to prisideda konkretūs darbuotojai, atlyginimai jiems kyla. Matau, kad atlyginimų išmokėjimui skirta suma turėtų būti didesnė apie 15 proc.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (24)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARAGINO: Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino nedelsiant nutraukti susirėmimus Kalnų Karabacho regione.
  • SUSITIKS: antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitiks su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jean-Yves‘u Le Drianu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar miestai, kurie tapo koronaviruso židiniais, turėtų būti karantinuoti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dirbate nuotoliniu būdu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +8 C

+7 +9 C

 

+9 +12 C

 +17 +18 C

+16 +18 C

 

+17 +18 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1670 PLN - 4.5502
RUB - 91.8152 CHF - 1.0816
GBP - 0.9051 NOK - 11.0580

Nuorodos