Dilba: pritraukus daugiau verslo investicijų į kelių infrastruktūrą, bus tvarkomi viadukai ir tiltai

Prezidentas šį pirmadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą.

Nuo šiol ne tik nauji, tačiau ir jau esami rekonstruojami keliai, juos atnaujinant pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) schemą, galės būti perduodami laikinai valdyti privatiems subjektams, nors nuosavybės teise toliau priklausys valstybei.

„Ši iniciatyva atveria galimybę pritraukti investicijas į esamą kelių infrastruktūrą. Ypatingai didelis skaudulys yra vis prastėjanti tiltų ir viadukų infrastruktūra, būtent esama infrastruktūra, kuri iš tikrųjų nebegali laukti – arba nefinansuojant šios infrastruktūros tektų riboti eismą ar uždaryti viadukus, kas tikrai būtų didelė žala gyventojams ir verslams“, – pirmadienį Prezidentūros spaudos konferencijoje sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.

Anksčiau kelius patikėjimo teise valdyti galėjo tik valstybinė bendrovė „Via Lietuva“, dėl to jų negalima buvo modernizuoti pasitelkiant privačius partnerius, kurie pagal įstatymą negali tapti užsakovais ar statytojais.

Numatomas trijų etapų kelių infrastruktūros atnaujinimas

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, šios pataisos padės pritraukti daugiau tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), finansavimo susisiekimo infrastruktūros projektams.

„Tokie projektai ne tik tampa pigesni, nes tada (…) gali būti apie kelis procentus palūkanos, priešingai nei komercinių bankų, kurios yra gerokai didesnės, bet taip pat ateina bankų patirtis, ekspertizė, kokybės ženklas ant tokių projektų dedamas“, – žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Ministro teigimu, pirmuoju etapu sutarta dėl kelių projektų finansavimo – Zarasų ir Klaipėdos pietinio aplinkkelių statybų, kelio tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijos.

Anot K. Vaitiekūno, į šių projektų finansavimą įsitraukti turėtų ir nacionalinis plėtros bankas ILTE.

„Tikrai ILTE dalyvaus šituose (projektuose – ELTA), ypač gerai būtų, jei dalyvautų su Europos investicijų banku, su Šiaurės investicijų banku, perimtų gerąją patirtį iš tarptautinių plėtros bankų ir (…) prisidėtų savo kapitalu“, – teigė jis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė, jog šiemet pagal VPSP schemą ketinama atnaujinti apie šimtą viadukų, kitus pirmu etapu numatytus susisiekimo infrastruktūros projektus numatoma užbaigti iki 2028-ųjų.

„Išskyrus, aišku, Klaipėdos pietinį aplinkkelį, jis planuojamas pabaigti 2030 m., jis yra didesnės apimties, nes tai yra su teritorijų planavimu susiję klausimai turi būti sprendžiami, todėl dviem metais ilgiau užtruks“, – kalbėjo J. Taminskas.

Anot jo, Klaipėdos aplinkkelio įrengimas yra susijęs su uosto pietinės dalies plėtros darbais, kuriuos numatoma pradėti šiais metais, o pabaigti 2028 m.

Tuo metu antruoju, trečiuoju etapu numatoma finansavimo pritraukti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ statybai, kitų tiltų, viadukų rekonstrukcijai, Kauno pietvakarinio aplinkkelio plėtrai.

„Tokiu būdu mes užtikriname, kad per trumpą laikotarpį atstatome kritinius infrastruktūros objektus, taip pat išvystome naujus, kurie yra būtini“, – aiškino susisiekimo ministras.

Valstybinius kelius valdančios įmonės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas interviu Eltai jau yra sakęs, kad kritinės būklės tiltų rekonstrukcijos darbams planuojama pasitelkti verslo investicijas.

Iki 2028 m. pabaigos valstybinė įmonė planuoja sutvarkyti bent 105 kritinės būklės tiltus, investicijos į šią infrastruktūrą turėtų sudaryti apie 300 mln. eurų, taip pat numatoma įrengti 56 naujus tiltus.

Naują įstatymą parlamentui teikęs šalies vadovas teigė, jog perduoti statybos riziką privačiam verslui yra itin svarbu, nes tai leidžia užtikrinti, kad VPSP projektai transporto srityje būtų vertinami pagal tarptautinius standartus.

Analogiška schema taikoma daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių vykdomuose transporto infrastruktūros projektuose, pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje.