Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinkusi Seimo laikinoji tyrimo komisija, besiaiškinanti situaciją likviduojamame „Snoro“ banke, aptarė darbo reglamentą. Apsispręsta posėdžius rengti tik uždarus, vengti bendravimo su „Snoro“ kreditoriais ir nesikišti į paraleliai teisėsaugos vykdomus tyrimus dėl „Snoro“.
Kviesis ir ekspertus
Per 84 darbo dienas, likusias iki birželio 1-osios, kai numatyta užbaigti komisijos darbą, 12 parlamentarų turės išsiaiškinti 14 klausimų apie situaciją bankrutuojančiame „Snoro“ banke, Lietuvos komercinių bankų kontrolės efektyvumą ir galimus piktnaudžiavimus, susijusius su politikais, Lietuvos banko darbuotojais ir jų artimaisiais.
Į šiuos tris blokus ir sutarta sugrupuoti nagrinėjamus klausimus, kad būtų patogiau planuoti komisijos posėdžius, į kuriuos būtų kviečiami papildomi pranešėjai ar nepriklausomi ekspertai. Pastarųjų pagalbos komisija taip pat ketina prašyti.
Komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis neatmetė galimybės, kad į komisiją gali būti kviečiamas ir buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, vadovavęs šiai bankų priežiūros institucijai nuo 1996 iki 2011 m. pavasario.
Kad komisijos darbas vyktų sklandžiau, nuspręsta išrinkti du pirmininko pavaduotojus. Pats V.Mazuronis pasiūlė, kad vienas jo pavaduotojas būtų iš valdančiųjų, kitas - iš opozicijos. Pavaduotojų kandidatūros bus tvirtinamos kitą savaitę vyksiančiame posėdyje.
Reikalaus originalių ataskaitų
V.Mazuronio manymu, svarbiausi dokumentai, kuriuos komisija turi išsinagrinėti kone pažodžiui, yra „Snoro“ inspektavimo ataskaitos nuo pat 2004 m. ir laikinojo administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakly) ataskaita, kuria remiantis nuspręsta siūlyti skelbti „Snorui“ bankrotą.
Komisijos narys Jurgis Razma pareiškė, kad „Snoro“ inspektavimo medžiaga, riboto naudojimo, Seime jau yra - ją yra gavęs Biudžeto ir finansų komitetas.
„Koncentruota pažyma yra slaptojoje raštinėje. Ten surašyti „Snorui“ buvę priekaištai, duoti pavedimai, tik kyla klausimas, kaip tie pavedimai įvykdyti“, - kalbėjo J.Razma. Anot jo, kadangi visi komisijos nariai turi teisę dirbti su slapta informacija, gali su minėta pažyma susipažinti.
Vis dėlto komisija nusprendė iš naujo prašyti pilnų inspektavimo ataskaitų iš Lietuvos banko ir „Snoro“ administratoriaus.
Siūlo skaidrintis
J.Razma pasiūlė kiekvienam komisijos nariui užpildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, kur prašoma nurodyti bet kokius santykius su „Snoro“ banku ar buvusiais jo vadovais. Anksčiau šią iniciatyvą jis buvo pateikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Komisijos nariui Kęstučiui Daukšiui toks galimų interesų skaidrinimas pasirodė perdėtas.
„Aš ne prieš interesų deklaravimą, bet prieš tokią formą, kaip čia pateikta, - kritikavo K.Daukšys, prieš tai pabrėžęs asmeniškai jokių finansinių reikalų su „Snoru“ neturintis. - Prašoma atsakyti, ar pažįsti žmones, ar buvai kokiame nors renginyje. Pavyzdžiui, „Snoro“ arenos atidarymas Druskininkuose, tai kas čia dabar? Manau, kad nė vienas komisijos narys pagal tokius klausimus negali dirbti komisijoje“.
Vengs viešumo
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pasiūlė visus komisijos posėdžius rengti uždarus. Viešą informaciją apie komisijos darbą galėtų teikti tik komisijos pirmininkas ir tik tuomet, kai komisija priims sprendimą dėl kurio nors konkretaus nagrinėjamo klausimo. Tai esą reikalinga, kad komisijos atskleistomis faktinėmis aplinkybėmis „Snoro“ savininkų advokatai nepasinaudotų Londono teisme.
Be to, S.Šedbaras pasiūlė išsiaiškinti, dėl kokių veikų, susijusių su „Snoru“, yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, ir į tuos tyrimus nesikišti. Komisija siūlymui pritarė. Taip pat sutarta laikytis diskrecijos bendraujant su interesų grupių atstovais, pavyzdžiui, su „Snoro“ kreditorių asociacija, kuri esą stengiasi daryti įtaką parlamentiniam tyrimui.
„Patys komisijos nariai turėtų nuspręsti, su kuo gerti kavą komisijos veiklos laikotarpiu“, - pareiškė šios iniciatyvos autorius Petras Auštrevičius.
Užguls skolų našta
Tuo tarpu tarp „Snoro“ kreditorių dažnai ne savo noru atsidūrusios valstybės įmonės, savivaldybės beturi vis mažiau vilčių, kad pavyks atgauti bankrutuojančiame banke laikytus milijonus. Dėl prarastų lėšų jos priverstos mažinti investicijų apimtis arba skolintis pinigus iš kitų bankų.
Akcinė bendrovė „Klaipėdos vandenys“, turėjusi „Snore“ 4 mln. litų indėlių, atgavo tik apdraustą sumą - 345 tūkst. litų.
Bendrovės generalinis direktorius Leonas Makūnas „Respublikai“ sakė, kad negalėdama naudotis „Snore“ įšaldytais 3,6 mln. litų, įmonė jau baigia išnaudoti turimus rezervus atsiskaitydama už pernai atliktus darbus.
Investicijos, daromos iš skolintų pinigų, pasak „Klaipėdos vandenų“ vadovo, įmonei kainuoja 4 kartus brangiau nei iš savų pinigų. Mat reikia kasmet skirti pinigų ne tik amortizaciniams atskaitymams, bet ir palūkanoms mokėti.
Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, laikiusios „Snore“ 15 mln. litų, generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas skaičiuoja, kad įmonė negalės įsigyti 60 vagonų, kuriems buvo taupyti pinigai.
„Tai nėra smūgis, po kurio mes neatsitiestume, bet pinigų stygius didžiulis, - atsiduso A.Šimėnas. - Darome viską, kad praradimai būtų kuo mažesni, dirba teisininkai, bet ne nuo mūsų priklauso, kiek bus to „Snoro“ turto parduota, kiek už jį gauta ir kaip išdalinta...“
Draudžiamas sumas viršijančius indėlius „Snoro“ banke iš viso laikė apie 110 valstybės įmonių ir įstaigų. Jų bendra suma siekia apie 300 mln. litų.
Kodėl laikinosios parlamentinės komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti ilgai iš viso nenorėta kurti, skaitykite čia
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
