ES paramos afera: kaip „jaunųjų ūkininkų“ schema leido pasisavinti 0,5 mln. eurų

Tai tik pirmas etapas

Ilgos dokumentų klastojimo ir apsimestinių sandorių grandinės, dešimtys žmonių įtraukta į nusikalstamą schemą - Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį paskelbė apie labai didelio masto ES lėšų, skirtų mūsų žemės ūkiui, grobstymo bei pasikėsinimo pasisavinti tyrimą. Kaip nustatyta, imituojant jaunųjų ūkininkų veiklą įgyta 562,17 tūkst. eurų, pasikėsinta gauti daugiau nei 110 tūkst. eurų.

Keturi nusikaltimų organizatoriai nuteisti dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo veikiant organizuotoje grupėje. Jiems skirtų baudų suma siekia per 150 tūkst. eurų.
Prisipažinę apie padarytas nusikalstamas veikas 22 vykdytojai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš nuteistųjų konfiskuota per 34 tūkst. eurų, skirta sumokėti 37 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Buvo atlyginta ES ir Lietuvos biudžetams padaryta minėta apie pusės milijono eurų žala.

Kaip spaudos konferencijoje sakė FNTT 2-osios valdybos viršininkas Daugilas Razauskas, ES lėšos buvo panaudotos 2020-2021 m. Schema veikė dar pusantrų-dvejus metus, kol nebuvo sulaikyti asmenys. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. Teismo nuosprendžiu užbaigtas pirmasis jo etapas.

Nustebino pareigūnus

Anot tyrėjų, labai sudėtingos sukčiavimo schemos esmė - sukurti fiktyvių jaunųjų ūkininkų tinklą, kuris formaliai atitiktų ES paramos gavimo kriterijus, tačiau realiai nevykdytų veiklos.

„Pagrindiniai organizatoriai, sugalvoję visą šią nusikalstamą schemą, iš principo nėra susiję su žemės ūkiu. Tai gaunantys didesnes pajamas asmenys iš didesnių miestų - įmonių vadovai, finansų specialistai, teisininkai, informatikos specialistai, apskaitininkai ir kt.", - spaudos konferencijoje sakė FNTT 2-osios valdybos viršininkas Daugilas Razauskas.

Anot jo, susibūrė teisininkų, finansininkų grupė, gerai išmananti, kaip skirstoma parama, o vykdytojai dažnai nesupranta, kad dalyvauja nusikalstamoje schemoje.

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis taip pat pabrėžė, kad tokią veiką galėjo padaryti tik gerai išmanantys technologijas ir pačią paramos įsisavinimo schemą žmonės.

„Pareigūnams naujiena, kad yra tokio masto, sudėtingumo intelektuali veikla, kuri yra paremta žinių panaudojimu nusikalstamais tikslais", - pastebėjo jis.

Imituodavo veiklą

Pagal Jaunųjų ūkininkų programą žmogus, neturintis 40 metų, gali įsikurti kaimo vietovėse, įgyti apie 8 hektarų dydžio žemės sklypus, kurių kaina - apie 30 - 40 tūkst. eurų.

Kaip aiškino prokuroras, pagal schemą pirmiausia reikėjo įgyti sklypą, išlaikyti jį trejus metus - paramos kontrolės laikotarpį ir parduoti, padidėjus žemės kainai, o sumą atitinkamai pasidalinti.

Įvairiose Lietuvos vietovėse buvo įsigyti ne mažiau nei 22 sklypai. Didesni plotai panaudoti aplink Vilnių, Dzūkijoje. Nustatyta, kad schemoje dalyvavo ir žemės ūkio bendrovės, atskirdamos nuo didesnių sklypų 8 hektarų plotus.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo pateikiami suklastoti dokumentai, imituojant atitikimą kriterijams ir įsipareigojimą vykdyti tam tikrą žemės ūkio veiklą - daržininkystę, bitininkystę ir kt.

„Tokie žemės ūkio darbai nebuvo realiai vykdomi arba tai darė kiti asmenys, paprastai, tai buvo didžiosios bendrovės arba tie asmenys, kam anksčiau priklausė sklypai", - sakė prokuroras.

Bylos duomenimis, buvo sudaromi apsimestiniai žemės sklypų pirkimo - pardavimo, nuomos ar panaudos sandoriai, dažnai dirbtinai padidintos kainos, imituoti pinigų pervedimai, paskolos.

Tapdavo „ūkininkais"

Į sukčiavimo schemą buvo įtraukiami žmonės, susigundę lengvu uždarbiu. Pavyzdžiui, tarp jų buvo renginių organizavimo įmonės vadovas, organizatorių giminės, mažą vaiką auginanti mama, kasininkė, finansininkė, apskaitininkė, informatikos specialistas, teisininkas.

Jie savo vardu teikdavo NMA paraiškas paramai gauti, tačiau faktiškai veikė pagal organizatorių nurodymus. Organizatoriai taip pat parūpindavo ūkininko pažymėjimais, prisijungimais prie paskaitų išklausymo nuotoliniu būdu ir kt.

Pardavinėję žemės sklypus asmenys taip pat buvo patraukti atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo - apsimestinio sandorio sudarymo.

FNTT nurodė, kad tyrimas dėl kitų daugiau nei keliasdešimt analogiškų įtariamų nusikalstamų veikų epizodų tęsiasi.