Visuomenės pasitikėjimą visiškai praradę valdantieji rinkėjus bando patraukti populistiniais pažadais. Bepigu tą daryti, juk priimtus sprendimus įgyvendinti jiems jau nereikės.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 19-27 d. atliktos apklausos duomenimis, daugiausia - net 20 proc. gyventojų - balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją. Darbo partiją savo balsais paremtų apie 18 proc. rinkėjų, o trečiojoje vietoje pagal Seimo narių mandatų skaičių atsidurtų partija „Tvarka ir teisingumas“ (9 proc.). Dabartiniai valdantieji „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“ tenkintųsi tik 7 proc. balsų, taigi būtų priversti užimti Seime opozicijos vietą.
Nepaisydami to, valdantieji lyg niekur nieko lengvai planuoja priimti populistinius sprendimus, kurių įgyvendinimas guls jau ne ant jų, o ant naujosios daugumos pečių. Vyriausybė Seimo pavasario sesijai žada pateikti siūlymus, kaip dirbusiems pensininkams kompensuoti prieš keletą metų dėl krizės sumažintas pensijas. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti nuo 2013 metų, tai yra netrukus po parlamento rinkimų. Valdančiųjų palikimas ateinančiai valdžiai išties nekoks - „Sodros“ deficitas milžiniškas ir kasmet didėja, nedarbo niekaip nepavyksta pažaboti, valstybę slegia daug kitų įsipareigojimų. Bet optimizmo dabartinei valdžiai - per akis!
- Kaip visa tai vertinti? Valdantiesiems lengva žadėti, nes žino, kad priimtus sprendimus įgyvendinti teks naujajai valdžiai? - „Vakaro žinios“ paklausė politologo Algio KRUPAVIČIAUS.
- Sprendžiant iš esamos politinės situacijos, galimybės, kad dabartiniai valdantieji liks valdžioje ir po ateinančių Seimo rinkimų, yra beveik nulinės. Todėl numatyti, kokie sprendimai turėtų būti įgyvendinti po metų ar dvejų, yra neetiška ir nekorektiška kitų politinių organizacijų atžvilgiu. Tai yra akivaizdus populizmas, kurio save gerbiantys politikai turėtų vengti.
- Vis dėlto, jei populistiniai sprendimai dabartinės valdžios bus priimti, naujajai valdančiajai daugumai teks juos įgyvendinti?
- Prisiminkime seną istoriją apie prarastų indėlių grąžinimą. Visą kamuolį dėl indėlių grąžinimo susuko būtent konservatoriai, o jų priimtus įsipareigojimus turėjo įgyvendinti kitos politinės partijos, nors iki šiol abejojama, ar toks sprendimas buvo socialiai teisingas ir ekonomiškai pagrįstas. Dabar panaši situacija kartojasi. Konservatoriai, kaip matyti, žarijas mėgsta žarstyti svetimomis rankomis. Kitaip sakant, užuot stengęsi dėl valstybės, dėl tautos, politiniams konkurentams tik bando kaišioti pagalius į ratus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
