Nacionaliniai tarnybos ypatumai

Biudžeto išlaikytiniai puikiai įvaldę meną, kaip sunkią darbo dieną paversti švente. Keli puodeliai kavos, keli asmeniniai pokalbiai telefonu, rūkymo pertraukėlės - štai ir dienos pabaiga. O juk už tai dar ir algą moka! Be abejo, ir už ką tik atšvęstas Jonines.

Tikrai niekas netingi?

Parlamentaras Algirdas Sysas nieku gyvu nenorėjo sutikti, kad šventinės dienos labiausiai pamalonina biudžetininkus, o ne eilinius darbininkus.

“Jeigu šventė, tai šventė visiems, - dėstė jis. - Jei darbdaviai reikalauja, kad žmonės dirbtų ir šventinę dieną, čia jau tikrintojų, kaip laikomasi Darbo kodekso, problema.”

Jis nesutiko ir su tuo, kad būtent valstybės tarnautojai suinteresuoti švęsti kuo dažniau, nes nuo to jų atlyginimas nė kiek nesumažėja. Biudžetininkų atlyginimas nesumenksta ne tik nuo šventinių dienų, bet ir nuo “švenčių” darbo dieną: gali pusę darbo dienos siurbčioti kavą, plepėti su kolegomis, vis tiek algos gausi tiek, kiek nustatyta sutartyje.

“Kodėl taip blogai galvojate apie valstybės tarnautojus? - nustebo seimūnas. - Negi tikrai manote, kad jie tinginiauja? Kai kurie ir namo “papkes” velkasi, po darbo dirba!”

Tačiau jis nutylėjo, kad už viršvalandžius ar neva papildomą darbą tokiems veikėjams atseikėjamos solidžios premijos ir priedai prie atlyginimo.

“Duok Dieve, kad visi tuos priedus gautų. O ir jūs, žurnalistai, kavą mėgstate! Kiek laiko per dieną tam skiriate?” - bandė gėdyti “Vakaro žinių” žurnalistus A.Sysas.

“Bet mums atlyginimus ne valstybė moka”, - atsikirtome.

“Durys į valstybės tarnybą atviros visiems”, - maloniai pasiūlė socdemų atstovas.

Pralenkti ES negalima

Švenčių reikalus gerai išmanančio A.Syso paprašėme paaiškinti dar kelis paprastus dalykus: kodėl Gegužės 1-oji - šventė, o Sausio 13-oji - tik atmintina diena; kuo už Jonus prastesni Petrai ar Antanai, jeigu Joninės - laisva nuo darbo šventė, o Antaninės ar Petrinės - tik Antanų ir Petrų bei jų draugų būrio reikalas?

“Algirdai taip pat nuskriausti, - šyptelėjo parlamentaras. - Aiški diskriminacija. Bet, kita vertus, ne Jonams reikia dėkoti už Jonines, o pagonybės laikų tradicijai švęsti trumpiausią metų naktį. O kad ši diena taptų valstybinė, ankstesnio Seimo liberalai pasistengė. Jonas Čekuolis, atrodo, su Čapliku... Dėl kitų švenčių pasakysiu taip: reikia žiūrėti, kad Lietuvoje šventinių dienų nebūtų daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Todėl kai kurios šventės pavadintos atmintinomis. Anksčiau valstybinių švenčių buvo daugiau, tai pakoregavome. Dabar tokių turime kiek mažiau nei ES šalių vidurkis.”

Jis atmetė įtarimus, kad sausio 13-osios valstybine švente nenorėta paskelbti todėl, kad tokiu metu šalta, žmonės ilgai nepalėbaus.

“Lietuviai geria visais metų laikais, todėl tas tikrai neturėjo reikšmės”, - nusijuokė jis.

Biudžetininkų šventė

Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad sunkmetį ne šventės turi rūpėti. Prieš kurį laiką jis ėmėsi iniciatyvos iš valstybinių švenčių sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo žmonių šventę, minimą gegužės 1-ąją.

“Bet socdemai sugrįžo į valdžią ir vėl savo padarė”, - apgailestavo parlamentaras.

Jei būtų J.Razmos valia, Joninės nebūtų švenčiamos ypatingiau nei kurios kitos vardinės.

“Joninės, man atrodo, neturi tvirto pagrindimo kaip valstybinė šventė, - svarstė jis. - Solidesnio turinio kaip ir nėra. Bet šiuo metu yra daug svarbesnių klausimų, todėl jo Seime ir nekeliame. Ateityje tą tikrai svarstysime. Juk kai kurias šventes galime sėkmingai švęsti ir be išeiginių dienų. Manau, neteisingai traktuojamos valstybinių švenčių ir atleidimo nuo darbo sąvokos.”

Jis sutiko, kad ne darbo dienomis labiausiai džiaugiasi biurokratai.

“Taip, tai labiau valstybės tarnautojų, biudžetininkų šventė, - šyptelėjo seimūnas. - O kartu tokios išeiginės asocijuojasi ir su visuotiniu tautos nusigėrimu.”

Jis negalėjo atsistebėti kaimynų latvių sprendimu Jonines švęsti net penkias dienas!

“Nesuprantu latvių, - atsiduso J.Razma. - Šalies bankrotas - ant nosies, o jie net penkias laisvas dienas susiorganizavo. Juk ne viena pasaulio tauta yra įrodžiusi, kad sunkmečio laikotarpiu ne švęsti laikas, o galvoti, kaip kuo greičiau iš jo išbristi.”

Keiskime švenčių kultūrą

“Labai norėčiau, kad ir Vytautinės būtų minimos kaip Joninės - visuotinai ir iškilmingai, - įsisvajojo psichologas Vytautas Čepas. - Juolab kad Vytautai Lietuvai labiau nusipelnę negu Jonai. Vien Vytautas Didysis ką reiškia! Bet gal tai ir teisinga? Juk Vytautinės - sausio pradžioje, o tokiu laiku padauginus ir nuvirtus kur į pusnį, galima ir į aną pasaulį nukeliauti. Joninės - vasarą, taigi tokios bėdos negresia. Tik reikėtų lietuviams pagaliau išmokti saiko turėti - ne iki žemės graibymo lakti.”

V.Čepas pritarė, kad ne darbo dienos - didžiausia palaima iš valstybės biudžeto išlaikomiems valdininkams. Tačiau jis ne už tai, kad švenčių būtų kuo mažiau.

“Mano tėvukas Jonas, brolis - Jonas, tai ir Jonines smagu švęsti, - prisipažino psichologas. Atvirai pasakius, man ši šventė daug malonesnė negu koks tautos didvyrių ar stabų pagerbimas. Juk jei būtų kokia savanorių ar partizanų kovų metinių minėjimo diena, žiūrėk, atsirastų bambančiųjų, kad jau įgriso visokie kovotojai ir jų minėjimai. O Jonines liaudis švenčia savanoriškai, senos tradicijos iš anų laikų atėjusios. Be to, tai gamtos šventė - saulėgrįža, ilgiausia diena. Aplink žalia, šilta - pati gamta kviečia švęsti.”

Vis dėlto Lietuvoje ir aplink ją - juodas sunkmetis. Tai gal ir šventas dienas pats laikas būtų praretinti? Juolab kad už poilsiaujančius biudžetininkus sumokame mes visi.

“Aišku, šiemet tauta turėtų švęsti kukliau, - neprieštaravo V.Čepas. - Bet lietuviams, pripažinkime, nėra labai lengva senus įpročius keisti. Tą patį pasakyčiau apie visus, taip pat ir apie valstybės tarnautojus. Matyt, todėl ir pasirūpinta, kad kitą dieną jiems į darbą nereikėtų. Juk užsiieškojęs paparčio žiedo dažnas jų visą naktį akių nesudeda, kitą dieną vis tiek nedirba, galvos skausmą visokiais būdais slopina.”

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"