LSDP tarybos nariai atsargiai vertina galimus pokyčius koalicijoje, apžvalgininkas įžvelgia Sinkevičiaus dangstymąsi

Naujasis LSDP pirmininkas bus renkamas gegužės 1 dieną suvažiavimo metu. Beveik neabejojama, kad juo taps dabar laikinai socdemams vadovaujantis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. 

Nors jis pripažįsta, kad koalicija su „Nemuno aušra“ daro žalą ne tik LSDP, bet ir valstybei, apie pokyčius kalba abstrakčiai. Tam, kad išsiaiškintų rinkėjų nuomonę, socialdemokratai netgi užsakė sociologinę apklausą. Tačiau ji konkrečios krypties neparodė, nes panašus skaičius žmonių pasisakė tiek už darbų tęstinumą dabartinėje koalicijoje, tiek už tai, jog daugumos sudėtis turėtų keistis. 

Apie tai, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra ir pačių socialdemokratų gretose, kalba ne tik ekspertai, bet ir patys LSDP nariai. Nors dalis ryškesnių partijos veidų viešai kritikuoja sprendimą tęsti darbą su „aušriečiais“, kiti pasisako atsargiau.

Pavyzdžiui, dalis kalbintų LSDP tarybos narių pripažįsta, kad koalicija su „Nemuno aušra“ partijai nėra pats optimaliausias pasirinkimas. Tačiau kartu pabrėžia, jog realių alternatyvų šiuo metu nėra daug, o ir pokyčiai esą turi būti pamatuoti. 

Be to, dalis LSDP tarybos narių laikosi nuomonės, kad kol įgyvendinama Vyriausybės programa ir priimami valstybei svarbūs sprendimai, vidiniai nesutarimai ar aštresni pasisakymai gali būti toleruojami.

Dengiasi partijos suvažiavimu

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko M. Baltrukevičiaus vertinimu, sprendimą dėl koalicijos atidėti iki partijos suvažiavimo socialdemokratai pasirinko neatsitiktinai. Viena vertus, taip laimima laiko – pavyzdžiui, laukiant galimų nepalankių sprendimų, susijusių su R. Žemaitaičio bylomis. Kita vertus, gali paaiškėti ir naujų aplinkybių dėl buvusio demokratų pirmininko Sauliaus Skvernelio. 

Anot apžvalgininko, suvažiavimas šiuo atveju tampa patogia priedanga vilkinti sprendimus.

„Aš manau, kad partijos suvažiavimu yra dengiamasi. Dėl to, kad socialdemokratai nesijaučia pajėgūs priimti sprendimus ir tada ieško patogių pretekstų, kodėl negalima nuspręsti, ką daryti“, – pastebėjo M. Baltrukevičius.

Anot jo, tokia strategija yra naudinga tada, kai politinės jėgos viduje nėra vieningos nuomonės. Šiuo atveju, kaip pastebėjo VPAI asocijuotasis analitikas, LSDP yra susiskaldžiusi į dvi nuomonių stovyklas.

„Viena stovykla džiaugiasi dėl to, kaip susiklostė S. Skverneliui, ir kalba apie tai, kad dabar yra gera galimybė performuoti koaliciją. (...) Yra ir kita stovykla, kuri irgi džiaugiasi, kaip atsitiko su S. Skverneliu, bet labiau iš tos priežasties, kad jiems tai yra papildomas argumentas, kad nėra jokio reikalo kviesti demokratus į koaliciją, kai S. Skvernelis, kaip politikas, gana rimtai susikompromitavęs. Nesvarbu, kad jis formaliai nėra partijos narys (...), partija buvo suburta pirmiausia aplink S. Skvernelį“, – tvirtino jis. 

„M. Sinkevičius nenori primesti nė vienai pusei savo valios ir tiesiog labiau tikslingai vairuoti partiją vieno ar kito sprendimo link. Tiesiog nusprendžiama palaukti. Gal kažkaip išsispręs, gal, pavyzdžiui, ateis R. Žemaitaičiui nepalankus antros instancijos teismo sprendimas ir svarstyklės į vieną pusę pasisuks. Galbūt paaiškės kažkokių detalių S. Skvernelio istorijoje, kurios bus dar nepalankesnės ir labiau kreips pusę tęstinumo stovyklos link. Galbūt paaiškės, kad demokratai patys nėra labai nusiteikę, kaip gali atrodyti“, – dėstė apžvalgininkas. 

Be to, analitiko vertinimu, M. Sinkevičius, net netapęs nuolatiniu partijos pirmininku, turi pakankamą autoritetą partijoje. Todėl sprendimų atidėjimas nebūtinai turi būti grindžiamas formaliu jo statusu.

„Akivaizdu, kad M. Sinkevičius liks partijos pirmininku – statusas iš laikinojo pavirs nuolatiniu. Bet man nesusidaro įspūdis, kad dabar M. Sinkevičius dėl to, kad nėra nuolatinis partijos pirmininkas, būtų mažesnis autoritetas partijai“, – pastebėjo M. Baltrukevičius.

„Iki tol, kai pasklido žinia, kad S. Skverneliui turėtų būti pareikšti įtarimai, neoficialiai su žiniasklaida bendravę socialdemokratai kalbėjo, kad jeigu M. Sinkevičius balandžio 16 d. ateis į partijos tarybą su aiškia pozicija, kad reikia keisti koaliciją sudėtį, partija greičiausiai ir nužygiuos ta kryptimi“, – kalbėjo jis. 

Su liberalais ir konservatoriais nepakeliui, bet ir demokratai kelia klausimų

Diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje tęsiasi jau kurį laiką. Jos ir vėl atsinaujino daliai frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą. Nepaisant dalies „aušriečių“ bei „valstiečių“ prieštaravimo poligono įstatymo projektui, šią savaitę jam buvo pritarta. 

LSDP Šakių skyriaus atstovė ir partijos tarybos narė Raminta Jakelaitienė sako, kad kol rinkiminė programa yra vykdoma, tol nėra poreikio keisti koalicijos partnerius.

„Jeigu su šita dabartine koalicine išeina priimti būtinus sprendimus, kurie yra numatyti mūsų rinkiminėje programoje, – tada nėra tikslo kažką keisti. Tas fonas, kurį demonstruoja kai kurie partijų lyderiai yra jau jų asmeninis išsišokimas ir ne visai korektiškas. Bet kol tai nekenkia būtinų sprendimų įgyvendinimui, manyčiau, kad liekame prie to, kas yra“, – Eltai teigė R. Jakelaitienė.

„Mes taip pat matome tą foną, kurį užduoda R. Žemaitaitis. Tai tikrai nepuošia nei mūsų koalicijos darbo, nei jo pačio, kaip asmens, bet čia jau jo reikalas. Kol yra neperžengiamos tos raudonos linijos... Jeigu yra surenkamas atitinkamas daugumos balsų skaičius reikiamiems valstybei sprendimams, tai ir judame su tuo, ką turime“, – dėstė ji. 

Be to, kaip pastebėjo socialdemokratė, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ taip pat stokoja aiškios pozicijos dėl bendro darbo su LSDP.

„Neseniai teko skaityti antraštes apie gerbiamo demokratų, dabartinio lyderio (Virginijaus Sinkevičiaus – ELTA) teiginius, tai aš antakius pakėliau nuo jo drąsos ir nekorektiškumo išsakant savo asmeninę nuomonę apie mūsų premjerės kompetencijas. Man atrodo, kad jeigu rimtai yra galvojama eiti į koaliciją – galima pasirinkti korektiškesnius komentarus. Jeigu reikės, tai tą ir svarstysime (...) manyčiau, kad dar trūksta korektiškumo dabartiniam lyderiui“, – dėstė Šakių rajono politikė. 

Trečios Vyriausybės nesinori

Kitas LSDP tarybos narys, Pakruojo rajono meras Saulius Margis sako, kad nutarusi neskubėti ir galimus sprendimus dėl pokyčių valdančiojoje daugumoje priimti po suvažiavimo, partija priėmė teisingą sprendimą.

„Dar neaišku, kaip ponui R. Žemaitaičiui baigsis, teismai artėja. Tuos visus dalykus ir įvertinsime. (...) Aš galvoju, kad čia protingas, pragmatiškas sprendimas. Lekiant, toli nenulėksi, nes kiekvienas pasikeitimas lemia, kad reikia keisti programą, Vyriausybę. Atsiranda tam tikri dalykai, kurie šiek tiek pakenktų. Jau dvi Vyriausybės šioje kadencijoje, tos trečios nelabai norisi“, – Eltai komentavo S. Margis. 

Politikas taip pat laikosi nuomonės, kad kol sprendimai priimami, tol valdančioji dauguma „veikia“. 

„Jeigu bus neįmanoma priimti tam tikrų sprendimų, kurie numatyti programoje – tada reikėtų tikrai svarstyti. Visų pirma, akcentas yra ne asmenybės, o programa ir darbai. (…) Reikia žiūrėti į priimamus sprendimus, kaip išeina juos priimti. Jeigu darbai įvykdomi, jie pasitvirtina, sakyčiau, šita pusė yra svarbiau, nei keisti vėl viską į nestabilesnę situaciją, kol įsitvirtina nauji ministrai (...) Čia truputį atsiranda blaškymosi. Jis tikrai ir politikams, ir Lietuvos naudai kelia nerimą, susierzinimą. Šioje vietoje norisi stabilumo“, – teigė jis. 

Panašios nuomonės laikosi ir Kauno rajono meras, LSDP tarybos narys Valerijus Makūnas. Pasak politiko, sprendimas turi būti išdiskutuotas ir pasvertas. 

„Tai reikėtų vertinti giliau pažiūrėjus į tą sociologinę apklausą, kuri įvyko. Antra, vis tiek turi būti rimtai išdiskutuota – su kuo (eiti į koaliciją – ELTA), kiek tai tvaru, kokios pasekmės ir taip toliau. Manau, kad suvažiavime bus padėti taškai, aš neabejoju. Bet didelių pokyčių, aš nematau“, – Eltai sakė V. Makūnas.

Be to, mero manymu, sprendimai neturėtų būti priimami remiantis emocijomis.

„Esmė yra ar programinės nuostatos vykdomos, ar ne. Čia žmonės vertins: ar tie pažadai, kurie buvo duoti, buvo padaryti, ar ne. Tai čia yra esmė. O su kuo ir kaip... Jeigu mes dabar jau įgyvendiname, o jei su kitais koalicijos partneriais vėl atsiras kažkokių neaiškumų. (...) Ne emocijomis reikėtų spręsti šituos dalykus. Man norėtųsi, kad yra dauguma, programa, jeigu ją vykdo tai... Apsižodžiavimo gali būti, bet esminiai dalykai yra darbai, pažadai rinkėjams“, – svarstė jis. 

Konkrečių sprendimų tarybos posėdyje nepriėmė

Praėjusią savaitę LSDP tarybos posėdyje sprendimų dėl koalicijos priimta nebuvo. Į nuolatinio partijos pirmininko postą kandidatuojantis M. Sinkevičius teigė kolegoms pristatęs tolesnę darbų viziją, sociologinę paklausą. 

M. Sinkevičius teigė savąją viziją pristatysiąs gegužės 1 d. įvyksiančio partijos suvažiavimo metu, kur paaiškės nuolatinis LSDP lyderis. 

R. Žemaitaitis anksčiau teigė nebijantis pokyčių koalicijoje, tačiau socialdemokratams nusprendus pirmiausia laukti partijos vadovybės pasikeitimo ir tik tuomet spręsti dėl valdančiosios daugumos ateities, jis pabrėžė pasigendantis tvirtesnės ir ryžtingesnės partnerių pozicijos.

M. Sinkevičius anksčiau tikino, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Tiesa, šią savaitę jis teigė, kad šiuo metu rimtų pokalbių dėl pokyčių valdančiojoje daugumoje nevyksta.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. 

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta pernai vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

Naują Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.