Kariuomenės vadas: jei būtų poreikis, Lietuva pasiruošusi siųsti parengtas karių grupes į Hormuzą

„Dėl Hormuzo planavimas vyksta, turime paruoštas (karių – ELTA) grupes, kurias buvome numatę. Tai dabar pasitikslinsime, nes dabar ką tik šviežiai viskas įvyko, ar dar yra poreikis. Nes jeigu dar minos plaukioja po vandeniu ar dar kažkur, reikia užtikrinti saugią laivybos navigaciją Hormuzo sąsiauryje“, – „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.

„Tai Lietuva yra pasiruošusi prisidėti, ką mes ir konstatavome nuo pat pradžių“, – patikino kariuomenės vadas.

JAV ir Iranas po kelias savaites trukusių įtemptų derybų sekmadienį pasiekė bendrą susitarimą dėl karo užbaigimo.

Susitarimo dalis, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, yra ir pasaulinei prekybai nafta bei gamtinėmis dujomis svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimas.

Anot tarpininko Pakistano, sutarties pasirašymas numatytas penktadienį Ženevoje.

ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.

Tiesa, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.

Kaip buvo skelbta, karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.