Ūkininkų patirtis: įgyvendinti biosaugos reikalavimus nesudėtinga

Registruoti kiaules ir deklaruoti jų skaičių būtina

Užtikrinant biologinę saugą kiaulės jokiu būdu negali būti laikomos lauke, jas draudžiama šerti nenuplikytais šių metų derliaus grūdais ar šviežia nenuplikyta žole. Į kiaulių laikymo vietas draudžiama įsinešti gyvūninio maisto. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l.e.p. skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas atkreipė dėmesį, kad komerciniams kiaulių laikytojams nustatytos griežtos biosaugos taisyklės ir visi Lietuvos kiaulių kompleksai jų laikosi. Tokie kompleksai veterinarijos inspektorių tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus.

 "Didesnė problema dėl smulkių kiaulių laikytojų, kurie turi mažiau kiaulių. Jų suinteresuotumas vykdyti biologinės saugos reikalavimus yra mažas, nes čia reikia nemažai investuoti", - aiškino P.Bušauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pagal galimybes stengiasi patikrinti kaip galima daugiau smulkių kiaulių ūkių. Apie biologinės saugos reikalavimų bei kiaulių registracijos bei jų skaičiaus deklaravimo svarbą ūkininkus informacija pasiekia ne tik iš VMVT inspektorių lūpų, bet ir per savivaldybių darbuotojus, žemės ūkio skyriaus specialistus. Gyventojai, medžiotojai daugiau apie afrikinį kiaulių marą turi galimybę sužinoti iš specialių lankstinukų, kurie dalijami per savivaldybes. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau paruošė plakatus kelių poilsio aikštelėse dėl draudimo išmesti maistines atliekas (afrikinis kiaulių maras plinta per maistą, pašarus).

Primename, kad nesilaikant biosaugos reikalavimų, gresia įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 579 eurų. Kiaulininkystės komplekso atsakingam asmeniui - iki 2317 eurų. Ligos atveju nepriklauso kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules; taip pat nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.

Kad afrikinio kiaulių maro židinys būtų laiku nustatytas, būtų imtasi operatyvių priemonių siekiant užkirsti kelią jo plitimui, visi kiaulių ūkiai privalo būti registruoti. Užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių galima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniame padalinyje arba apylinkės seniūnijose arba perduoti šią informaciją privačiam veterinarijos gydytojui.

P.Bušauskas pasakojo, kad VMVT inspektoriai per tikrinimus fiksuoja ir nelegaliai laikomų kiaulių atvejus. Augintojams iš pradžių taikomas įspėjimas arba nuobauda, duodama dažniausiai savaitė, kad jie galėtų pasiskersti kiaules, pateikti jų organus bei kraujo mėginius ištyrimui dėl afrikinio kiaulių maro. Jei rezultatai neigiami, - tokie laikytojai gali mėsą suvartoti savo reikmėms. Nelegalaus laikymo atvejai - pavieniai, dažniausiai nustatomi pas senyvo amžiaus ūkininkus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, kad žmonės labai pilietiški, sąmoningi ir visada praneša, jei pastebi, kad kas nors nelegaliai laiko kiaules.

"Nuo 2014 metų iki šiandien matome nemažą visuomenės susidomėjimą afrikiniu kiaulių maru, gyventojai jau daugiau žino apie šį virusą ir jo grėsmes. Sulaukiame daug skambučių afrikinio kiaulių maro klausimu. Jau nebėra taip, kai sako, kad šis kiaulių maras - išgalvotas. Kai pamato, kad pas kaimyną nugaišo kiaulė, nustatytas afrikinis kiaulių maras, tada žmogus supranta, kad liga - tikra ir su ja reikia aktyviai kovoti", - pasakojo pašnekovas.

Klausėme, kaip Europos Komisija vertina Lietuvos pastangas kovojant su afrikiniu kiaulių maru, pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus l.e.p. skyriaus vedėjo pavaduotojo P.Bušausko, mūsų šalies patirtis pristatomas kitoms šalims kaip pavyzdys. Europos Komisija akcentavo, kad Lietuva laiku ėmėsi griežtų priemonių tiek biologinio saugumo įgyvendinimo srityje, tiek kalbant apie laukinės faunos kontrolę, mėginių atrinkimą, aktyvią ir pasyvią naminių kiaulių ir šernų stebėseną ir kita.

Kai įpranti, laikytis nesudėtinga

Molėtų rajone, Šaltupio kaime, 300 kiaulių auginantis ūkininkas Algirdas Taraškevičius pasakojo, kad biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo pradžia nebuvo lengva tiek investicijų, tiek praktikos požiūriu. Reikėjo priprasti prie naujos tvarkos. Tačiau kai įpranti, viskas lengva.

"Savo dviejų hektarų teritoriją apsitvėriau tvirta tvora, kad nei lapė, nei šuo, nei juo labiau šernas negalėtų patekti. Ūkiniame pastate, pagalbinėse patalpose yra dezinfekavimo takeliai, įrengti dušai, persirengimo kambarys. Dar neįėjęs į ūkinį pastatą persirengimo kambarėlyje persirengiu, persiaunu, tik tada einu šerti kiaulių. Grįžęs nusiprausiu, persirengiu, tada tik išeinu", - pasakojo stambus kiaulių laikytojas.

A.Taraškevičius akcentavo, kad į ūkines patalpas negali patekti jokie pašaliniai asmenys, jokie paukščiai, graužikai, pastariesiems nuolat pastatytos gaudyklės, languose įrengti specialūs tinkleliai, kad jeigu vasarą langai praverti, kad per juos negalėtų patekti net vabzdžiai. Ūkininkas tvirtino anksčiau turėjęs daugiau kiaulių, bet dabar smarkiai sumažino, kiaulių skaičių mažina ir kiti jo kolegos ūkininkai.

"Mes kiaules galime priduoti tik į vieną vietą, o kai viena vieta superka, tai ir kainas diktuoja, nėra lengva šiais laikais iš kiaulių auginimo gyventi. Negalima ir pavieniams asmenims kiaulių parduoti nei auginimui, nei skerdimui. Anksčiau žmonės atvažiuodavo nusipirkti sau kiaulių. Kadangi tokia Lietuvoje situacija dėl afrikinio kiaulių maro, dabar tokios praktikos nebėra parduoti pavieniams žmonėms", - kalbėjo ūkininkas.

Pašarams ir jų laikymui irgi griežtos taisyklės, turi būti pašarų dezinfekcija, jie turi būti apsaugoti nuo graužikų, kurie gali pernešti ligas. Taip pat grūdai turi būti apsaugotoje patalpoje, jokiu būdu ne po atviru dangum.

A.Taraškevičius teigė, jog kiaulių laikytojai puikiai supranta, kokia sudėtinga padėtis, kai siaučia afrikinis kiaulių maras, todėl džiaugiasi, kad medžiotojai aktyviai medžioja šernus. "Nors žalieji sako, kad šernai bus išnaikinti, galiu pasakyti, kad taip tikrai nebus, - neabejojo jis. - Ir pats esu medžiotojas, šernas ne briedis, jis labai atsargus. Šernai - gudrūs gyvūnai. Kad bus sumažintas jų skaičius, labai gerai, nes per šernus afrikinis kiaulių maras ir ateina."

SAUGOKITE SAVO ŪKĮ NUO AFRIKINIO KIAULIŲ MARO!

* Tvartą aptverkite tvora taip, kad būtų išvengta kontakto su šernais;

* Jei dalyvavote medžioklėje ar išdorojant šerną, tvarkėte išknistą dirvą ar lankėtės kito laikytojo kiaulių ūkyje - eikite prie savo kiaulių tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę;

* Neleiskite pašaliniams žmonėms lankytis jūsų kiaulių tvarte, ribokite pašalinių transporto priemonių įvažiavimą į jūsų kiemą;

* Prie kiekvieno naudojamo įėjimo į tvartą ir tvarto pagalbinėse patalpose įrenkite dezinfekcinius kilimėlius. Dezinfekcinis kilimėlis daromas taip: į tvirtą negilią dėžę pripilama pjuvenų ir jos sulaistomos veterinarijos vaistinėje įsigytu dezinfekciniu skysčiu, veikiančiu afrikinio ir klasikinio kiaulių maro virusą. Galima naudoti ir veterinarijos vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje įsigytą dezinfekcinį kilimėlį, sulaisčius jį dezinfekuojančiu skysčiu. Dezinfekcinio skysčio reikia reguliariai papildyti.

* Prieš atliekant darbus tvarte ir juos baigus, persirenkite ir persiaukite, švariai nusiplaukite rankas. Tvarte dėvėkite tik darbui tvarte skirtus drabužius ir tik darbui tvarte skirtą avalynę;

* Kiaules šerkite tik termiškai apdorotu pašaru, niekada nešerkite kiaulių virtuvės ir maisto atliekomis. Šių metų derliaus grūdus nuplikykite verdančiu vandeniu arba išlaikykite gerai vėdinamose, apsaugotose nuo aplinkos poveikio patalpose ne mažiau kaip 1 mėn., prieš naudodami juos kiaulių pašarui;

* Pakratams nenaudokite šiaudų, atvežtų tiesiai iš lauko, palaikykite juos sausoje vėdinamoje vietoje ne mažiau kaip 3 mėnesius;

* Pašarus pirkite tik iš patikimų pardavėjų ir saugokite nuo aplinkos veiksnių bei kenkėjų;

* Tvarte reguliariai naikinkite graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus, nes jie gali pernešti virusą.


Ką daryti susirgus kiaulei

Jeigu kiaulė neėda, karščiuoja, yra apatiška, svirduliuoja, vemia, viduriuoja, ji serga. Įtarus ligą, nedelsiant praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreipkitės į VMVT teritorinį padalinį, esantį kiekviename rajone, arba praneškite privačiam veterinarijos gydytojui.