1 nuotr.Efektyviausi kovos su afrikiniu kiaulių maru būdai - biologinės saugos reikalavimų vykdymas naminių kiaulių laikymo vietose bei šernų populiacijos mažinimas laukinėje faunoje. Pastaruoju atveju svarbus vaidumuo tenka medžiotojams, jiems už sumedžiotas tam tikro amžiaus šernų pateles numatytos ir solidžios kompensacijos.
Virusas dažniau nustatomas laukinėje faunoje
Šiais metais Lietuvoje užregistruotos net 90 vietų, kuriose 108 šernams buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Šis virusas nustatytas jau 19-oje šalies savivaldybių. Naminių kiaulių laikymo vietose 2015 metais buvo nustatyti 13 afrikinio kiaulių maro atvejų: 11 - Trakuose, 1 - Kupiškyje ir 1 - Jonavoje.
Afrikinis kiaulių maras nuo metų pradžios dažniau nustatomas gaišusiems šernams. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, atsižvelgiant į tai, kad afrikinio kiaulių maro atvejų tiek mūsų šalyje, tiek kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje daugėja, priimant bendrą regioninę strategiją buvo prieita išvados, kad afrikinio kiaulių maro plitimą galėtų sustabdyti mažesnis šernų tankis. Numatyta mažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno 1 kv. km. Šį tikslą Lietuva numatė pasiekti iki 2017 metų balandžio 15 dienos. Siekiama, kad šernų populiacija Lietuvos teritorijoje turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų, vadinasi, jų skaičius turi būti reguliuojamas ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje šalyje.
Tiesa, kiek dabar Lietuvoje tiksliai gali būti šernų, objektyvios statistikos stinga, Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 metais mūsų valstybėje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apytiksliai 27-30 tūkst. šernų populiacija. Įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotojas tikino, jog kalbantis su medžiotojais, pastarieji sako pastebintys tendenciją, kad šernų mažėja. Mat kovojant su afrikiniu kiaulių maru leidžiama šaudyti visus be išimties šernus.
Reguliuojant šernų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
P.Bušinskas atkreipė dėmesį, jog siekiant sumažinti šernų populiaciją Europos Komisija priėmė sprendimą visose regiono šalyse koofinansuoti išmokas už sumedžiotas šernų pateles. Sumedžiojusiems nuo 12 iki 24 mėnesių šernų pateles išmokama 50 eurų kompensacija; sumedžiojusiems vyresnes nei dvejų metų pateles - 100 eurų kompensacija. Siekiantieji tokių išmokų teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui privalo pristatyti sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus (tinkamai supakuotus ir su tinkamai užpildytu šernų mėginių paėmimo afrikinio kiaulių maro tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu).
"Šiai dienai turime jau daugiau kaip 500 mėginių pristatytų šernų amžiaus nustatymui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, - informavo P.Bušinskas. - Medžiotojai, kurie sumedžioja šernų patinus užkrėstose afrikiniu kiaulių maru teritorijose, taip pat privalo 100 proc. pristatyti mėginius ištyrimui. O laisvose teritorijose pristato šernų mėginius pagal teritorijos užkrečiamų ligų kontrolės plano reikalavimus."
Kadangi šerno laimikį medžiotojai dalijasi, svarbu prieš dalijant atlikti tyrimus dėl afrikinio kiaulių maro ir sulaukti rezultatų, kitu atveju dalyti šerno mėsą draudžiama. Afrikiniu kiaulių maru užkrėstose teritorijose medžiojantiems medžiotojams sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į Teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 valandos ryto, tyrimų rezultatai pateikiami jau po 8 valandų. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį.
Šerniena iki tyrimų rezultatų saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje.
Aktualus visų sąmoningumas
Kovoti su afrikiniu kiaulių maru nėra tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar tik medžiotojų reikalas, tai visos visuomenės rūpestis. Todėl tiek medžiotojai, tiek paprasti gyventojai miške radę šerno gaišeną praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu numeriu 8800 40403 arba kreipkitės į bet kurį VMVT teritorinį padalinį, kuris yra kiekviename rajone.
"Jei išėjote į mišką pasivaikščioti ir radote šerno gaišeną, nesiartinkite, jokiu būdu nebandykite transportuoti, gaišenos utilizavimu pasirūpins atsakingi specialistai. Bus paimti atitinkami tyrimai, vieta išdezinfekuota", - aiškino P.Bušauskas.
Kodėl taip svarbu šernų gaišenas operatyviai rasti ir radus būtinai pranešti atsakingoms institucijoms? Mokslininkų nuomone, afrikinio kiaulių maro viruso plitimas itin pasireiškia per užkrėstą ir nerastą šerno gaišeną. Kadangi šernas - visaėdis gyvūnas, dar sveiki šernai tas gaišenas suranda, iškapsto, suėda - taip afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas kitiems šernams.
Taigi medžiotojai medžioklės ploto vieneto dalyje (ne mažesniu kaip 3 kilometrų spinduliu), kurioje buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras, per 30 dienų kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu turi organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę.
Svarbu
* Siekiant reguliuoti šernų populiaciją sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki ne daugiau kaip 10 (dešimties), kiekviename medžioklės ploto vienete (10 km kv. (1000 ha) plote). Vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg;
* Siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.
