Už sumedžiotas šernų pateles medžiotojai gaus išmokas

Išmokos tik teisingai užpildžius prašymus

Šių metų lapkričio 13 dieną buvo patvirtinta išmokų už sumedžiotas šernų pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, medžiotojai nustatyto dydžio išmokas galės gauti iki 2016 metų pabaigos. Medžiotojų trokštamas laimikis paprastai yra jauni patinai, taigi naujoji išmokų už sumedžiotas šernes tvarka yra paskata daugiau medžioti pateles ir taip efektyviai reguliuoti šernų populiaciją Lietuvoje.

"Populiacijos skaitlingumas yra pagrindinis faktorius įvairių ligų plitimui. Gyvūnų užkečiamosios ligos - ne išimtis. Mokslininkai teigia, kad veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga, turi būti minimalus arba neviršyti 0,5 šerno 1 kv. kilometre", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Tikimasi, kad išmokos motyvuos medžiotojus daugiau medžioti šernus, nes, akcentavo J.Milius, visos iki šiol taikytos šernų populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, - saugant ir nemedžiojant šernų patelių, bandų skaičius labai greitai išaugdavo. Pagal patvirtintą tvarką, norintieji gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Kiekvienos sumedžiotos šerno patelės kraujo mėginiai turi būti paimti ištyrimui, užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, šerno amžiui bei lyčiai nustatyti. Jeigu mėginiai neteisingai paimami arba blogai užpildomas prašymas ar aktas, išmoka už sumedžiotas pateles nebus išmokama. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad šią programą koofinansuoja Europos Komisija.

Kai nėra sniego, medžioti sudėtinga

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis tikina, kad išmokos, be abejo, yra gerai, tačiau medžiotojai medžioja šernes tikrai ne dėl pinigų. "Mes, medžiotojai, suprantame, kad tai yra visų mūsų bendras tikslas kovojant su afrikiniu kiaulių maru, - tvirtino aktyvus medžiotojas. - Kaip tik netrukus kiekvienas medžiotojų būrelis Limitų komisijai teiks prašymus ir pasiūlymus bei nurodys šernų skaičių, tada geriau žinosime, kiek tų šernų ir pas mus krašte yra."

B.Juodviršis sakė, jog kolegos medžiotojai visi sako, kad šernų dėl aktyvios medžioklės tikrai sumažėję. Tiesa, dabartiniu metu juos medžioti sudėtinga, kur kas paprasčiau, kai žiemą daug sniego ir šviesiau - lengviau pamatyti. Medžiotojams leista šernus medžioti su prožektoriais, tačiau, anot pašnekovo, tas nedaug padeda, mat pasišviesdamas prožektoriumi gali vieną šūvį į šerną paleisti, nors ir bus visas jų pulkas. Nušausi geriausiu atveju vieną. Žinovas atkreipė dėmesį, jog norint efektyvinti medžiotojų darbą mažinant šernų populiaciją, galėtų medžiotojams būti leista šernų tykoti su naktiniais taikikliais.

Šernai - labai atsargūs gyvūnai, turintys gerą regą ir klausą. Kuo vyresnis šernas, tuo atsargesnis. Nenuostabu, kad daugiausia šernų sumedžiojama juos viliojant prie bokštelių. B.Juodviršis teigė, jog vilioti šernus pašaru galima, tačiau šerti - ne. Jo nuomone, jeigu būtų leidžiama šerti, šernai nemigruotų kitur, laikytųsi toje pačioje teritorijoje, vadinasi, medžiotojams juos taptų lengviau sumedžioti.

Afrikinio kiaulių maro virusas labai gajus, jis atsparus net šalčiui, šilumai, virusas žūva tik esant 70 laipsnių karščiui. Todėl labai svarbu, kad būtų sudarytos visos sąlygos užkirsti kelią šio maro plitimui. Medžiotojai, dorodami sumedžiotus šernus, turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių. Medžiotojai turi specialias uždaras žvėrių dorojimo aikšteles, kad būtų dorojama kuo steriliau.

"Visus mėginius pristatome į mūsų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių. Sumedžiota šerniena būna šaldikliuose, kol laukiame atsakymų dėl afrikinio kiaulių maro. Tokios mėsos negalima dalyti niekam, kol nebus oficialaus tyrimų atsakymo. To svarbą medžiotojai supranta ir niekas nesiginčija", - pasakojo B.Juodviršis.

Tinkamas šernų dorojimas - dar ne viskas. Ne mažiau svarbu, kad medžiotojai, grįžę namo iš užkrėstos afrikiniu kiaulių maru teritorijos, dezinfekuotų savo avalynę ir rūbus. B.Juodviršio manymu, dezinfekuoti avalynę turėtų ne tik medžiotojai, bet ir miškininkai, - juk jie irgi vaikšto tame pačiame miške. "Bet kuris miško lankytojas gali pernešti virusą. Dezinfekcijos priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Nesunku tą padaryti. Taigi patariu visiems tą daryti, ne tik kolegoms medžiotojams", - sakė Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas.