Medžiotojai: biologinio saugumo reikalavimų laikomės

Nušovus šerną, gaišeną būtina tinkamai transportuoti

Kasmet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka medžioklės dorojimo aikštelių apžiūrą, medžiotojai savo ruožtu turi gauti pažymą, kad tokia aikštelė atitinka visus reikalavimus. „Žiūrime, kaip tvarkoma atliekų duobė, kokia yra kailio nulupimo vieta, ar naudojamos dezinfekcinės priemonės, žodžiu, tikrinimų daug", - kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Pasak jo, dauguma medžiotojų tikrai labai atsakingai įgyvendina biologinės saugos reikalavimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių skyrių specialistai nuolat rengia susitikimus su medžioklės klubų vadovais, paaiškinama, kaip reikia įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimus. Medžiotojai - sąmoningi žmonės ir taisyklių linkę laikytis.

 V.Paulauskas atkreipė dėmesį, jog nušovus šerną jo gaišeną būtina tinkamai transportuoti. Kai šernas pašaunamas, jo negalima bet kaip vilkti, reikia įdėti į sandarią dėžę ar maišą, kad nebūtų tikimybės nutekėti kokiems skysčiams. Taip patalpinus nušautą laimikį jį reikia vežti į dorojimo aikštelę, šią tinkamai sutvarkyti, išdezinfekuoti (kaip ir naudotus įrankius; avalynę, drabužius taip pat reikia išdezinfekuoti), paimti mėginius. Beje, mėginius reikia paimti į sterilią specialią tarą, maišelius, kad jie neprasidurtų ir transportuojant skysčiai neištekėtų.

Labai svarbu, anot eksperto, kad medžiotojai neprisidėtų prie afrikinio kiaulių maro platinimo per šernieną arba jos produktus. Pavyzdžiui, nusiveža medžiotojas šernienos arba jos rūkytą dešrą iš Ignalinos į Klaipėdą, pavaišina draugus. O atliekas išmeta, blogiausiu atveju – tiesiai miške. Jeigu tokias atliekas, kuriose galimai yra afrikinio kiaulių maro virusas, suės šernas - jis užsikrės. Taigi Klaipėdoje jau būtų fiksuojamas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Beje, minėtas virusas atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Natūraliai rūkytoje mėsoje afrikinio kiaulių maro virusas gali išsilaikyti net iki 300 dienų, šerno gaišenoje nuo 2 iki 6 mėnesių.

Afrikinio kiaulių maro virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, kraują ir kita. Žinant viruso plitimo būdus, savaime aišku, kad kiekvienas galime tapti viruso nešiotoju, nes afrikinis kiaulių maras gali plisti ir mechaniniu būdu. Apsilankę miške ir netyčia, pavyzdžiui, užmynę ant užkrėsto šerno gaišenos su avalyne virusą galime išplatinti į tolesnes teritorijas. Taigi dezinfekavimo priemonės - vienas iš būdų užkirsti kelią viruso plitimui.

Daug dėmesio dorojimo saugai

"Dėl biologinio saugumo reikalavimų medžiotojai daugiausia dėmesio skiria steriliam šernų išdorojimui ir saugiam šernienos transportavimui, ne paskutinėje vietoje avalynės ir drabužių dezinfekcija", - sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus medžioklės žinovas Juozas Kuprusevičius. Jis teigė, jog medžiotojai dezinfekcijos priemonių perkasi specialiose parduotuvėse ir perka tiek, kiek reikia. Dezinfekcija būtina, juk afrikinis kiaulių maras gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar ratų paviršių.

Šis virusas gali išplisti, kaip minėta, ir netinkamai transportuojant mėginius, neapsaugojus nuo skysčio ištekėjimo. Užkrato šaltiniu gali tapti nedezinfekuota mėginių pristatymui naudojama tara.

„J.Kuprusevičius pasakojo, jog kolegos medžiotojai turi plastmasines dėžes, į kurias sudeda šernieną, prieš tai ją sutvarkius dorojimo aikštelėse. Tokia mėsa laikoma šaldikliuose, kol medžiotojus pasiekia mėginių tyrimų rezultatai dėl afrikinio kiaulių maro.

"Pavyzdžiui, Semeliškių, Elektrėnų medžiotojų būreliai turi šaldiklius, į kuriuos sudeda šernieną, - sakė J.Kuprusevičius. - Sudėtingiau su laikymu būna, kai daugiau šernų nušauname, reikia daugiau vietos šaldikliuose, stengiamės sudėti viską. Taisyklės yra taisyklės. Jeigu miške randame kokią šerno gaišeną, iškart skambiname į Valstybinės maisto ir veterinarijos teritorinį skyrių. Medžiotojams negalima imti, liesti, tą daro specialistai."

Medžioklės žinovas J.Kuprusevičius pasakojo neseniai per medžioklę Rūdiškėse su kolegomis radęs šerno gaišeną, kuri, paaiškėjo, buvo užkrėsta afrikiniu kiaulių maru. Tačiau tądien toje pačioje teritorijoje nušovus šerną ir ištyrus, paaiškėjo, kad jis sveikas - jokio afrikinio kiaulių maro viruso nenustatyta.

"Medžiotojams mįslė, kaip vienas šernas sveikas, o kitas toje teritorijoje gaišęs - užkrėstas. Dabar šilta, todėl šernai savo gentainių gaišenų neėda. Kai būna šalta, ėda. Tikriausiai dėl to, kad šilta, mažiau ir užsikrečia šernų nuo gaišenų", - svarstė J.Kuprusevičius.

Medžiotojas tikino, jog kovojant su afrikiniu kiaulių maru šaudomi visi šernai, štai Semeliškių, Elektrėnų, Vievio medžiotojų būreliai per metus nušauna apie 100 šernų. Trakų skyriaus medžioklės žinovas J.Kuprusevičius tikino, kad anksčiau medžiotojai per vieną medžioklę nušaudavo 3-5 šernus, dabar dažniausiai po 2-3. Tai rodo, jog šernų populiacija tikrai sumažėjusi.

MEDŽIOKLĖS ATMINTINĖ

* Sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai;

* Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes išdezinfekuokite medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kitų daiktų dezinfekciją, kurie turėjo kontaktą su galimai užkrėstu šernu;

* Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėkite į gyvūninių atliekų duobes. Duobę, pripildžius 1,5 m iki žemės paviršiaus, reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 metrų gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo;

* Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą;

* Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus;

* Išmestos galimai AKM virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui;

DĖMESIO!

Radę šerno gaišeną, jos jokiu būdu nelieskite, o nedelsiant praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreipkitės į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį.