1 nuotr.Vis daugiau užsieniečių dėl įvairių priežasčių renkasi Lietuvą kaip tikslo valstybę, sako Migracijos departamento atstovė.
„Tendencijos rodo, kad vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip tikslo valstybę – ir darbui, ir mokslui, ir studijoms, ir šeimos susijungimui“, – penktadienį Seimo Ateities komitetui teigė departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.
Pasak specialistės, imigracijos srautai Lietuvoje didėja.
Jos pristatytais duomenimis, 2023 m. pradžioje užsieniečių Lietuvoje buvo 189,4 tūkst. (2022 m. – 100,2 tūkst., 2021 m. – 87,3 tūkst.). Daugiausia yra ukrainiečių (94,8 tūkst.), baltarusių (48,8 tūkst.) ir rusų (15,7 tūkst.). Beveik po 2 tūkst. imigrantų atvykę iš Kirgizijos ir Uzbekistano, apie 1,4 tūkst. – Indijos ir Tadžikistano.
Pasak departamento atstovės, per visus 2022 m. į Lietuvą atvyko apie triskart daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų nei metais anksčiau – tokiems užsieniečiams pernai suteikti 3924 leidimai laikinai gyventi, kai 2021 m. jų išduota 1265. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje leista gyventi jau 571 asmeniui.
L. Voišnis taip pat teigė, kad didžiąją dalį jų sudaro 18-59 metų asmenys, tačiau į Lietuvą darbo pagrindu atvyksta ir vyresnio amžiaus žmonių, studentų.
„Užsieniečiai, kurie turi leidimus darbo pagrindu yra ir vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat nemažai studentų atvyksta į Lietuvą. Mūsų pagrindinis tikslas – kad tokie studentai pasiliktų Lietuvoje ir dirbtų pagal išsilavinimą ir kvalifikaciją“, – pažymėjo ji.
Tuo metu šiemet leidus užsieniečiams prašymus laikinai gyventi Lietuvoje pildyti per išorės paslaugų tiekėjus, kaip rodo L. Voišnis pristatyti duomenys, nuo vasario iki balandžio šia 34 šalyse veikiančia galimybe pasinaudojo 2831 asmuo – daugiausia Indijoje (630), Uzbekistane (395), Kirgizijoje (389), Turkijoje (291). 2,5 tūkst. jų suteikta darbo pagrindu.
ELTA primena, kad nuo sausio galioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais palengvintos imigracijos sąlygos: leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas sutrumpintas nuo 4 iki 3 mėn., aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Taip pat nuo sausio leidimą gyventi užsienietis, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, gali gauti dar būdamas užsienyje.
Be to, nuo liepos nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje galės ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas.
