Afrikinis kiaulių maras į ūkius patenka dėl biologinės saugos pažeidimų

Kiaulių laikytojai, saugokite savo kiaules

Siekdami apsaugoti savo kiaules, ūkininkai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Kai Trakų rajone Grendavės ir Lieponių kaimuose kiaulių laikymo vietose šįmet buvo užfiksuoti keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai, paaiškėjo, kad būta biologinės saugos reikalavimų pažeidimų. Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vaidas Jonušaitis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis faktorius minėtais atvejais buvo kiaulių šėrimas neplikytais pašarais ir švieži pakraikai. Jis pasakojo, jog veterinarijos inspektoriai kiaulių laikytojams nuolat akcentuoja ir tai, jog šie jokiu būdu kiaulių neleistų į lauko aptvarus. Žmonės lyg ir supranta, sako, neleisiantys. Tačiau išėjus inspektoriams dalis ūkininkų neįvertina afrikinio kiaulių maro pavojaus ir "iš didelės meilės savo augintinėms" išleidžia kiaules pasilakstyti.

"Buvo atvejis, kai paaiškėjo, kad kiaulės viename nedidelių Trakų rajono ūkių afrikiniu kiaulių maru užsikrėtė kontaktiniu būdu. Tiesiog šeimininkų paršeliai galėjo judėti ne tik po ūkio teritoriją lauke, bet nukeliaudavo ir į pamiškę. Taigi galėjo įvykti tiesioginis kontaktas su šernais. Po to įvykio sekė virtinė afrikinio kiaulių maro židinių", - prisiminė V.Jonušaitis.

Kiaulių laikytojai, kilus mažiausiam įtarimui, kad jūsų kiaulė serga, yra apatiška, mieguista, atnešus ėdalą į jį reaguoja ne taip, kaip visada, nebėkite klausti pas kaimyną, o nieko nelaukę skambinkite veterinarijos gydytojui arba į Valstybinės maisto ir veterinarijos centrinę tarnybą (VMVT), arba į teritorinį VMVT skyrių. Atvykę specialistai apžiūrės jūsų kiaules. Beje, veterinarijos gydytojai, atvykę į kiaulių ūkį, taip pat privalo laikytis biologinės saugos reikalavimų. Jie turi turėti vienkartinę avalynę, vienkartinę aprangą, vienkartines pirštines. Ir tik gerai pasiruošę veterinarai gali įeiti į kiaulių ūkį ligai diagnozuoti, pradėti gydymą (juk ne tik dėl afrikinio kiaulių maro kiaulės suserga), paimti kraujo mėginius, juos išsiųsti į laboratoriją dėl afrikinio kiaulių maro. Veterinarijos gydytojas vienkartinės aprangos neturi palikti ūkyje, o privalo išsivežti. Taigi biologinio saugumo reikalavimai galioja ir kiaulių laikytojams, ir veterinarijos gydytojams.

Kitas atvejis Trakų rajone, kai buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių laikymo vietoje, baigėsi didžiuliais nuostoliais kiaulių savininkui. Sunegalavus pirmajai kiaulei savininkas ją skubiai paskerdė ir išdorotą mėsą sudėjo į šaldiklį kartu su kita kiauliena. Sunegalavo ir kita kiaulė, tik tuomet savininkas kreipėsi į privatų veterinarą, specialistas įvertino ligą, paėmė kraujo mėginius ištyrimui ir paaiškėjo, kad kiaulė užsikrėtusi afrikiniu kiaulių maru. Taigi visas ūkio kiaules teko sunaikinti, paimti mėginius; paimti mėginiai ir mėsos šaldiklyje iš neseniai paskerstos kiaulės. Jai taip pat nustatytas afrikinis kiaulių maras. Taigi visą mėsą iš šaldiklio teko utilizuoti.

Kita istorija Trakų rajone, kur kiaulių laikymo vietoje buvo rastas afrikinis kiaulių maras, taip pat baigėsi kiaulių ūkio utilizavimu. Smulkūs ūkininkai savo arkliui ir karvei vasarą šienavo pievą, kurią prieš tai labai iškniso šernai (jie laukinėje faunoje yra afrikinio kiaulių maro nešiotojai). Parnešę šviežio šieno ūkininkai jo davė arkliui, karvei, paskui juo dar pakriekė kiaulių gardus. Taigi šiuo atveju patys savininkai per šviežią šieną į kiaulių ūkį atnešė afrikinį kiaulių marą. Primename, kad afrikinis kiaulių maras plinta ir mechaniniu būdu, ir per pašarus.

Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius V.Jonušaitis neslėpė, jog labai sunku žmogui pasakyti, kad jo kiaules reikės nugaišinti, nes joms nustatytas afrikinis kiaulių maras. "Aš visada bandau save pastatyti į kiaulių savininkų vietą, sunku žiūrėti žmonėms į akis, ateini į gyventojo kiemą ir sakai, laba diena, jūsų kiaules reikės nugaišinti ir sunaikinti. Pamenu, viena jau garbaus amžiaus močiutė net pravirko po tokios žinios. Aišku, mums, inspektoriams, nėra lengva dirbti šį darbą. Matome, kad žmonės myli savo kiaules. Iš tos meilės net į lauką išleidžia pasilakstyti. Taip ir užsikrečia virusu kiaulės, - sakė jis. - Supraskite, kai Lietuvoje siaučia afrikinis kiaulių maras, jokiu būdu negalima kiaulių išleisti į lauką. Todėl pasikartosiu, kiaulių laikytojai, nežiūrėkite atsainiai į biologinio saugumo reikalavimus. Laikykitės jų. Nešerkite kiaulių pašarais, kurie gerai nenuplikyti ir nesumaišyti, nešerkite virtuvės atliekomis."

Kas daroma, jei ūkyje nustatomas virusas

Jei kyla įtarimų, kad ūkyje laikomos viena ar daugiau kiaulių užsikrėtusios afrikinio kiaulių maro virusu, Valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnai skubiai atlieka oficialius tyrimus ligai patvirtinti arba paneigti. Kai afrikinis kiaulių maras nustatomas naujoje šalies teritorijoje, imamasi visų būtinų priemonių užkirsti kelią viruso plitimui, darbų iš tiesų daug.

Kai pasitvirtina, kad kiaulės užsikrėtusios minėtu virusu, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, visos kiaulės nedelsiant nugaišinamos, dažniausiai naudojant specialius elektros įrenginius. Vėliau imamasi gyvūnų, pašarų ir aplinkos mėginių atrinkimo bei aiškinamasi, kokios viruso patekimo į ūkį priežastys. Taip pat tiriama, kiek laiko galėjo praeiti nuo afrikinio kiaulių maro patekimo į ūkį, kol buvo gautas pranešimas apie šią ligą. "Jei ūkyje nustatomas afrikinis kiaulių maras, kiaulių laikytojas privalo vykdyti visus veterinarijos gydytojų nurodymus. Leisti jiems įeiti į tvartus, priverstinai gaišinti kiaules, imti mėginius, naikinti kiaules, - sakė V.Jonušaitis. - Kai tokia situacija, kiaulių laikytojams, be abejo, daug streso, bet reikia jiems stengtis prisiminti, kas vyko savaitės laikotarpyje prieš nustatant ūkyje afrikinio kiaulių maro židinį. Ši informacija irgi labai svarbi."

Nugaišusias ar nugaišintas kiaules svarbu sunaikinti, kad virusas toliau neplistų. Tas ir padaroma. Be to, sunaikinamos ir visos atliekos, pašarai, apyvokos rakandai bei kitos medžiagos, kurios galėjo būti užkrėstos virusu. Specialiomis dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis afrikinio kiaulių maro virusą, kruopščiai išdezinfekuojami ūkiniai pastatai, įrenginiai, gabenusios kaules ar šių skerdenas transporto priemonės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aplink šio viruso protrūkio vietą (ūkį) nustato apsaugos zoną, jos spindulys nuo ligos protrūkio centro būna ne mažesnis kaip 3 kilometrai; nustatoma ir priežiūros zona, jos spindulys - ne mažesnis kaip 10 kilometrų.

Minėtoje apsaugos zonoje surašomi visi kiaulių laikymo ūkiai, kiekviename jų apsilanko valstybinis veterinarijos gydytojas, jis atlieka kiaulių klinikinius tyrimus, patikrina gyvulių identifikavimo ir registravimo duomenis. Svarbu tai, kad apsaugos zonoje draudžiamas kiaulių judėjimas, vadinasi, iš ūkio gyvulių išvežti negalima. Beje, šioje zonoje atskiru sprendimu gali būti nutarta paskersti visas ūkiuose laikomas kiaules. Šioje zonoje nustačius afrikinį kiaulių marą arba pasireiškus ligos klinikiniams požymiams, kiaulei nugaišus, Valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnai nedelsdami atlieka būtinus tyrimus ir priima būtinas priemones. Apie naują ligos židinį vėl brėžiamos naujos apsaugos ir priežiūros zonos.

Priežiūros zonoje surašomi visi kiaulių ūkiai, draudžiamas kiaulių judėjimas - šios priemonės taikomos tol, kol valomi ir dezinfekuojami užkrėsti ūkiai. Valstybinis veterinarijos gydytojas ūkiuose atlieka kiaulių klinikinius tyrimus, patikrina gyvulių identifikavimo ir registravimo duomenis.

Tyrimai atliekami dar nepraėjus 40-čiai dienų po to, kai užkrėstuose ūkiuose buvo atlikti pirminio valymo, dezinfekavimo ir kiti darbai. Vis dėlto 40 dienų laikotarpis gali būti sutrumpintas atitinkamai iki 21 ir 30 dienų, jei buvo vykdomas intensyvus mėginių ėmimas ir tyrimų programa.

SVARBI INFORMACIJA:

Afrikinį kiaulių marą (AKM) nustačius šernuose arba naminių kiaulių ūkiuose naujose teritorijose, vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, nubrėžiamos naujos afrikiniu kiaulių maru užkrėstos teritorijos ribos. Į šią teritoriją pakliuvusiems ūkiams - net jei jie nepateko į apsaugos ar priežiūros zonas - taikomi griežtesni reikalavimai kiaulių augintojams. Vadovaujantis šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į 3 zonas:

I zona - joje AKM nenustatytas nei laukinėje faunoje, nei kiaulių laikymo vietose. Šioje zonoje jokie apribojimai netaikomi.

II zona - AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Šioje zonoje prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. eksportuoti gyvas kiaules iš šios zonos - draudžiama). II zonoje esantis ūkis, auginantis, pvz., veislines kiaules ir norintis jomis prekiauti Lietuvoje, turi būti įgyvendinęs biologinio saugumo reikalavimus. Ir gavęs tokiai veiklai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Lietuvoje prekiauti šioje zonoje užauginta kiauliena ir jos produktais galima tik tuo atveju, jei mėsa gaunama iš oficialiai registruotų kiaulių laikymo vietų, taikančių griežtus biologinio saugumo reikalavimus.

III zona - AKM nustatytas kiaulių laikymo vietose (kiaulėms) bei laukinėje faunoje. Šioje zonoje gyvų kiaulių judėjimas (transportavimas skerdimui į VMVT patvirtintas skerdyklas) leidžiamas zonos ribose ir tik iš visiškai biologinio saugumo reikalavimus įgyvendinusių kiaulių laikymo vietų. Kiauliena ir kiaulienos produktų prekyba galima tik vietinėje rinkoje, neišvežant už zonos ribų, produkcija turi būti pažymėta specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis.

II ir III zonose taikomi draudimai šernų ir iš jų gautų produktų išvežimui į kitas teritorijas.