Pavėžėjų ir kurjerių profsąjunga surengė protestą: ragina jų veiklos neprilyginti darbo santykiams

Protestas surengtas ketvirtadienį ministerijoje posėdžiaujant Trišalei tarybai, kur svarstomas klausimas dėl naujos platformų darbuotojų tvarkos, įgyvendinant europinę direktyvą.

Anot LPDPS pirmininko Lino Mazgeikos, skaitmeninių platformų darbuotojai nėra atstovaujami Trišalėje taryboje, todėl protestu siekiama tarybos narius labiau atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas.

„Jau pusę metų mūsų atstovai, LPDPS, siekė, kad platformos turėtų skaitytis su mumis, leisti be apribojimų atmesti mums netinkamus užsakymus, informuoti apie visas užsakymo detales ir tartis dėl įkainių, kad šie atitiktų ir mūsų interesus dirbti už orų atlygį“, – pranešime sakė L. Mazgeika.

Profesinė sąjunga teigia, kad platformų darbuotojai dažnai susiduria su nesaugumu, neaiškiu teisiniu statusu, turi ribotų ribotų socialinių garantijų, dažnai gauna atlyginimą, kuris nesiekia minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad iš Vyriausybės matomas noras platformų darbuotojų veiklą prilyginti darbo santykiams, nors reikėtų sudaryti galimybę asmenims dirbti konkuruojančiose platformose, pavyzdžiui, tiek „Wolt“, tiek „Bolt“.

„Tai yra tūkstančio žmonių galimybės dirbti panaikinimas kažkuria prasme. Jeigu paklaustumėt daugelio platforminių dalyvių, jie nenori būti darbo santykiuose“, – žurnalistams kalbėjo A. Romanovskis.

Pasak jo, Lietuva šiuo klausimu turi vieną griežčiausių reguliavimų, todėl jo nereikėtų dar labiau apsunkinti, reikėtų laikytis filosofijos, kad tai yra visiškai savarankiška veikla.

„Jeigu tu šitą individualią, savarankišką veiklą prilygini darbo santykiams, gali būti rizika, kad iš darbo santykių plūstelės žmonės į šitą veiklą, tada kiti turės mažiau garantijų“, – aiškino verslo atstovas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk teigė, kad Lietuva privalo ES direktyvą dėl darbo vietų platformose, o tam reikės keisti Darbo kodeksą.

„Vienas pagrindinių keitimų – tai prezumpcijos taikymas, kada savarankiškai dirbantys yra iš tikrųjų savarankiškai dirbantys, o kada jie yra darbuotojai, (…) tada taikoma apsauga nepriklausomai, ar tai yra darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis – dėl algoritminio valdymo ir dėl duomenų apsaugos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Putk.

Viceministrės teigimu, jei platformoje ar kitame sektoriuje savarankiškai dirbantys asmenys neatitiktų šios prezumpcijos kriterijų, jie būtų laikomi darbuotojais, jiems būtų taikomos visos darbuotojų teisės.

„Kai kurie platformose dirbantys iš tikrųjų yra savarankiškai dirbantys, kai kurie gali būti prilyginami darbuotojams“, – tikino A. Putk.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teigimu, perkeliant direktyvą į Lietuvos teisę, svarbu užtikrinti, kad naujas reguliavimas būtų ne tik socialiai teisingas, bet ir praktiškai įgyvendinamas.

„Platformų ekonomika nėra vienalytė – pavežėjai, maisto kurjeriai ar laisvai samdomi specialistai dirba skirtingomis sąlygomis. Todėl svarbu, kad būsimas reguliavimas veiktų realybėje ir nekeltų masinių ir sudėtingų teisminių ginčų, neapsunkintų darbuotojų“, – skelbė konfederacija.

Anot jos, reikia siekti nuoseklaus teisinio reguliavimo, kuris nekurtų „pilkųjų zonų“ ir užtikrintų, kad dirbančiųjų statusas būtų tinkamai apibrėžtas, jie turėtų priklausančias socialines garantijas.

2024 m. ES priimta platformų darbo direktyva siekia pagerinti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų darbo sąlygas ir aiškiau atskirti darbo ir individualia veikla grįstus santykius.