NSGK pritarė siūlymui plėsti šaulių ir pretenduojančiais tokiais tapti patikros reikalavimus

Kaip komiteto posėdyje teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, siekiama numatyti, kad būtų tikrinama šaulių – ar ketinančių tokiais tapti – veikla, ryšiai ir kitos su jais susijusios aplinkybės, galinčios turėti įtakos jų patikimumui, pažeidžiamumui, lojalumui, valstybei ar nacionalinio saugumo interesams.

„Patikra nebūtų taikoma jauniesiems šauliams. Informaciją apie asmenis teiktų Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos“, – trečiadienį NSGK kalbėjo T. Godliauskas.

LŠS atstovas, pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys posėdyje teigė, kad siūlymas apima 12 tūkst. dabartinių šaulių, t. y., neskaitant ketinančiųjų stoti į šią organizaciją.

„Dėl to užims laiko patikrinti jau esančių šaulių tinkamumą pagal įstatymą. Dėl to tas laikotarpis tikrinimo yra labai platus. Tada bus sistemingas naujų šaulių tikrinimas“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, šiuo metu į LŠS stojantis asmuo pateikia tik pažymą, kad nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

„Tai tik viena iš įstatymo dalių, ką šią minutę patikriname“, – sakė jis.

Kitas siūlymas yra koreguoti Karo padėties įstatymą, t. y., kad komendantiniai ir LŠS specializuoti vienetai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi įvedus karo padėtį. Taip pat numatoma, kad minėtieji vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis, irgi taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Kartu numatoma ir sveikatos tikrinimo nuostatos, susietos su į ginkluotųjų pajėgų sudėtį įtraukiamais LŠS vienetais. Numatoma, kad sveikatos tikrinimas būtų vykdomas per Lietuvos kariuomenės medicinos ekspertinę komisiją, o šių vienetų pasirengimą kontroliuotų krašto apsaugos sistemos (KAS) generalinis inspektorius.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio.