1 nuotr.Po praėjusią savaitę vykusio vienuoliktokų chemijos egzamino prasidėjus diskusijoms apie patikrinimo užduočių sudėtingumą, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė sako, kad peržiūrėjus pirmuosius rezultatus, matyti, kad apie 8 proc. egzaminą laikiusių vienuoliktokų kitąmet galėtų pretenduoti į aukščiausią 100 balų įvertinimą. Tai, pasak jos, rodo, jog mokiniai turėjo galimybes gerai pasiruošti patikrinimui.
„Esame chemijos užduočiai gavę ir užklausų, ir reaguojame. Šiai dienai į visas pateiktas užklausas turime rengėjų komentarus. Suprantame šio egzamino vertę. Turbūt kas labiausiai glumina – kad užduotys yra rengiamos beveik vienerių metų ciklu, o komentarai atsiranda per vieną–dvi valandas. Tai tikrai suprantame, kad ir tuose komentaruose yra kai kur labai daug emocijos, labai daug išankstinio ir skuboto vertinimo. Todėl neskubame atsakyti, paruošiame labai detalią analizę kiekvienai užklausai ir išsiųsime“, – trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo A. Ranonytė.
„Aukštesniojo lygio užduočių reikalavimai (…) yra susiję ir su nežinomu kontekstu, ir su gebėjimu sudėtingesniame tekste rasti strategiją, kaip tą užduotį spręsti. Jau esame peržiūrėje pirmuosius rezultatus, tai norime pasakyti, kad visuose Lietuvos regionuose, labai skirtingo tipo mokyklose pagal dydį, yra mokinių, kurie yra pasiekę pačius aukščiausius rezultatus. Apie 8 proc. mokinių, laikiusių šį sudėtingą, visų metų specifinį egzaminą, pretenduoja kitais metais gauti 100 balų įvertinimą. Tai tie rezultatai šiai dienai tikrai neleidžia indikuoti, kad mokiniai neturėjo galimybės, mokydamiesi bendrojo ugdymo mokyklose, jam pasiruošti. Suprantu, kad lūkesčiai tikrai nebūtinai atitinka tai, ką jie mato išplėstinio A lygio užduotyje“, – pridūrė ji.
Ši diskusija prasidėjo po to, kai komiteto narė, socialdemokratė Ingrida Braziulienė posėdžio metu iškėlė klausimą dėl praėjusią savaitę vykusio patikrinimo užduočių sudėtingumo ir atitikties vienuoliktokų mokymo programai.
„Egzaminas, kuris užlenda už nebuvusio kurso medžiagos, tikriausiai nėra teisingas. Tikriausiai jau supratote – kalbu apie vienuoliktokų chemijos egzaminą, kur iš tikrųjų buvo paslėptas 12-os klasės kursas, kur užduotys buvo tokios, kurių vaikai nebuvo aptarę, nebuvo nagrinėję. Iš tikrųjų, yra didelis pasipiktinimas tarp vienuoliktokų, nes tie, kurie ruošiasi studijuoti mediciną (…), laikydami tą pirmąją egzamino dalį, yra truputį suglumę, kaip čia taip išėjo: ar čia kažkas suklydo, rengdamas užduotis, kad olimpiadinių uždavinių buvo (…), ar čia tiesiog norėjo patikrinti, kiek mūsų vienuoliktokai gabūs“, – kalbėjo I. Braziulienė.
Vienuoliktokai pirmosios chemijos egzamino dalies užduotis atliko praėjusį ketvirtadienį. Po patikrinimo viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl neva vienuoliktokų mokomosios programos turinį peržengiančių užduočių sudėtingumo.
Naujienų portalas lrt.lt šį antradienį skelbė, jog buvo sulaukta kelių gimnazistų, laikiusių egzaminą, laiškų. Vienuoliktokai esą buvo apstulbinti, kai išvydo uždavinius, kuriuos turėtų pradėti mokytis spręsti tik dvyliktoje klasėje.
ELTA primena, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija vyksta birželio 1–19 dienomis. Jos metu vienuoliktos (III gimnazijos) klasės mokiniai laiko pirmąsias egzaminų dalis, o dvyliktos (IV gimnazijos) klasės mokiniai – antrąsias egzaminų dalis.
Pirmoji lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalis organizuota kovo 30–balandžio 3 dienomis, antroji užsienio kalbų egzamino dalis – balandžio 1–3 dienomis.
Pirmosios egzaminų dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, vykdomos elektroniniu būdu. Antrosios dalys moksleiviams pateikiamos atspausdintuose popieriniuose užduočių lapuose, išskyrus informacinių technologijų egzaminą, kurio antroji dalis laikoma atliekant užduotis kompiuteriu.
