1 nuotr.Žmogaus teisių gynėjams piktinantis dėl Teisingumo ministerijos skundų, siekiant ginčyti tos pačios lyties porų partnerysčių registravimą, ir dėl to rengiant protestą, pati teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tvirtina nesanti homofobė.
Ji pabrėžė, kad ministerija skundus teikia, nes mano, jog šiuo metu partnerysčių registravimui nėra aiškaus įstatyminio pagrindo.
„Teisę išreikšti savo nuomonę turi kiekvienas žmogus. Noriu pabrėžti, kad tikrai nesu homofobė – visi žmonės man yra svarbūs ir verti pagarbos. Tačiau dėl partnerystės registravimo vadovaujuosi teisiniais argumentais ir galiojančiais teisės aktais. Civiliniame kodekse yra nuostata, jog partnerystė turi būti įregistruojama įstatymo nustatyta tvarka. Todėl neketinu viršyti savo įgaliojimų – tam būtinas aiškus įstatyminis pagrindas“, – Eltai perduotame komentare cituojama R. Tamašunienė.
Ji akcentavo, kad partnerystės galėtų būti registruojamos, kai Seimas priims partnerystės statusą reglamentuojantį įstatymą.
„Partnerystės registravimas sukelia ir tolesnes pasekmes, kaip antai paveldėjimas, nuosavybės santykiai, kiti aspektai. O įstatymų leidžiamoji galia priklauso Seimui, tad tai turi būti tautos atstovų daugumos sprendimas – įstatymo dėl partnerystės priėmimas“, – dėstė teisingumo ministrė.
R. Tamašunienė neslėpė nesutinkanti su žmogaus teisių gynėjų teiginiais, kad Teisingumo ministerijos vadovybė neva kursto homofobiją.
Ministrė pabrėžė, jog nėra nusiteikusi prieš kažką, ji tik priminė esanti viena tų, kuri palaiko tradicinės šeimos sampratą.
„Aš nesu nusiteikusi prieš nė vieną žmogų. Esu už šeimą, už vaiko teisę pažinti savo motiną ir tėvą. Gyventojų apklausos rodo, kad daugiau kaip 70 procentų visuomenės palaiko tradicinės šeimos sampratą. Ir aš viena iš jų, o savo įsitikinimus visuomet atvirai ir aiškiai deklaravau ir deklaruoju“, – teigė R. Tamašunienė.
Turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu
ELTA primena, kad pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui.
KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu.
Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Šiuo metu leidžiama lyčiai neutralią partnerystę registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
