1 nuotr.Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.
Pažymima, kad vertinant gimnazijas tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka, ir tos, kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.
Atrankinių mokyklų pirmajame penketuke atsidūrė Vilniaus licėjus, iš ketvirtos vietos pakilusi sostinės Mykolo Biržiškos gimnazija, pernai šešta likusi Kauno Jėzuitų gimnazija, iš penktos į ketvirtą vietą pakilusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija bei pernai trečioje vietoje buvusi Kauno technologijos universiteto gimnazija.
Tuo metu geriausių neatrankinių mokyklų penketuką sudarė Klaipėdos licėjus, sostinėje esanti „Saulės“ privati gimnazija, pernai likusi ketvirta, iš antros į trečią vietą nukritusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, viena vieta žemiau atsidūrusi Kauno „Saulės“ gimnazija bei penktoje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, likusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Sudarant gimnazijų reitingą buvo remtasi praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais. Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui – 2 taškų svoris.
Tuo metu vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą.
Anglų kalbos egzaminui suteiktas 10 taškų svoris, istorijos ir biologijos – po 7,5 taško, o kitiems – chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo egzaminams – po 5 taškus.
Sudarant šalies gimnazijų reitingus, vertinta ir tai, kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas – šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris.
Dar 10 taškų svoris suteiktas kiekvienos gimnazijos abiturientų, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, skaičiui. Kriterijui, rodančiam, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus, suteikti 5 taškai.
Skaičiuojama, jog pernai gimnazijas baigė daugiau nei 18,5 tūkst. abiturientų, dar 2,1 tūkst. jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia mažiau nei 340 gimnazijų. Prieš dešimtmetį jų buvo 410, o dar po dešimties metų, spėjama, Lietuvoje veiks ne daugiau nei 280 gimnazijų.
Informatikos pernai mokėsi penktadalis dvyliktokų
Kaip skelbiama žurnale, pernai informatikos Lietuvos gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi apie 5,1 tūkst. abiturientų iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų, o vienuoliktose klasėse – mažiau nei 4 tūkst. mokinių – maždaug kas penktas vienuoliktokas.
Remiantis duomenimis, pastebima, jog 160 Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių; o 44 iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys.
Skaičiuojama, jog informatikos VBE praėjusiais mokslo metais laikė apie 3,9 tūkst. jaunuolių – mažiau nei kas penktas dvyliktokas. Numatoma, jog šiemet laikysiančių informatikos egzaminą bus dar mažiau.
Šalies mokyklose daugėja užsieniečių
„Reitingų“ rengėjai taip pat skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus išaugo Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius. Jų dalis šiuo metu sudaro daugiau nei 4 proc. visų moksleivių.
Skaičiuojama, jog Lietuvos mokyklose šiuo metu mokosi apie 14,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai.
Taip pat akcentuojama, jog lietuvių kalba mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėsi apie 44 proc. visų užsieniečių. Tuo metu rusų kalba Lietuvoje mokoma kone 29 proc. visų užsienio šalių piliečių.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
