Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Ramutis Rimeikis kovo 30-ąją šventė septyniasdešimtmetį. Jį sveikino kolegos ir teatro gerbėjai.
Gimęs ir augęs Žemaitijoje, 1972-aisiais baigęs aktoriaus specialybę tuometinėje konservatorijoje, iš karto po studijų tapo tuometinio Lietuvos valstybinio akademinio (dabar - nacionalinio) dramos teatro aktoriumi. 1992-1997 metais dirbo Kultūros ministerijoje, nuo 2011 metų iki dabar yra Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas.
R.Rimeikio kūrybinė karjera prasidėjo labai simbolišku ir dideliu vaidmeniu - Laurynu Justino Marcinkevičiaus „Katedroje“, kurią pastatė Henrikas Vancevičius. Jis prisijungė prie Vytauto Tomkaus ir Arno Roseno, kurie šį vaidmenį buvo sukūrę 1971 m. įvykusiai šio spektaklio premjerai. Vėliau sekė vaidmenys daugybėje spektaklių.
Šiandien R.Rimeikis vaidina Oskaro Koršunovo („Išvarymas“, „Katedra“), Vaitkaus („Visuomenės priešas“, „Atžalynas“), Rolando Atkočiūno („Gyvūnas (Ku Kū)“), Vytauto Rumšo („Intymūs pokalbiai“) spektakliuose.
Įdomus teatro veterano R.Rimeikio kūrybos tarpsnis - jo režisuoti spektakliai, pastatyti Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje: Juozo Erlicko „Pakeleivingi“, Semo Šepardo (Sam Shepard) „Proto melas“, Francio Veberio (Francis Veberi) „Vėpla“, Džono Kromvelo (John Cromwell) „Valanda ir visas gyvenimas“, Osvaldo Záhradniko „Solo laikrodžiui su gegute“, Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“, Piotro Gladilino „Virš miglos išniro angelas“, Henriko Ibseno „Laukinė antis“ ir kiti. Visi spektakliai išsiskyrė savo nepaprastai šiltu požiūriu į žmogų. Visi vaidmenys buvo šmaikštūs ir itin kūrybingi. Kiekvienam R.Rimeikio režisuotam spektakliui svarbiausia - pristabdžius išorinius spektaklio efektus, sustoti ir įsigilinti į žmonių tarpusavio santykių problemas.