Sapiegos. Giminės ir tautos istorija

Vasario 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g.4) atidaryta šlovingai Lietuvos didikų giminei skirta paroda, kurios pilnas pavadinimas: „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė - pergalės... Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“.

Tai milžiniška tarptautinė paroda, pristatanti per 330 eksponatų. Ją rengiant ir koncepciją kuriant dalyvavo 19 Lietuvos ir Lenkijos institucijų (LDK valdovų rūmai, muziejai, bibliotekos, Vavelio ir Varšuvos karališkosios pilys, Krokuvos nacionalinis muziejus, kt.). Eksponatams skirtos 8 muziejaus salės, vedančios nuo gausingos Sapiegų giminės portretų galerijos iki rečiausių bibliofilinių vertybių - manuskriptų, estampų, piešinių...

Pasivaikščiokime.

Giminės istorija - Lietuvos istorija

Ekspoziciją pradeda nuo laiko patamsėję giminės atstovų portretai - beveik šimtas. Grafiškai pavaizduotas geneologinis medis. Ir po stiklu - 1572 m. Žygimanto Augusto suteikta privilegija Mikalojui Sapiegai naudotis herbiniais ženklais ir grafo titulu.

...Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 - Lietuvos valstybės senatoriai, 11 - Lietuvos kancleriai ir pakancleriai. Išskirtine vieta valstybėje Sapiegos nusileido tik Radviloms, su kuriais siejo giminystės ryšiai. Giminiavosi taip pat su Chodkevičiais, Tiškevičiais, Pacais, Potockiais, Sanguškomis. Istorikai įsitikinę, kad Sapiegas (kaip ir Goštautus, Radvilas, Chodkevičius, Pacus) galima laikyti tam tikro laikotarpio faktiniais Lietuvos valstybės valdovais, kompensavusiais daugiausiai Lenkijoje rezidavusio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio vakuumą.

Portretų ekspozicija atspindi ne tik giminės istoriją, bet ir veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimus į aukščiausius valstybės postus. Žymiausias iš žymiausių - Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs.

Nuopelnai kultūrai ir menui

Jiems skirtos net keturios ekspozicijos salės. Pradedama nuo sakralinio meno. Net du Sapiegų giminei priklausę Švč.Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežiaus karūnomis. Vienas dosniausių mecenatų Kazimieras Leonas Sapiega Vilniaus katedrai testamentu paliko įstabiausių XVII a. Briuselio gobelenų, sidabro ir aukso liturginių indų, prabangių liturginių drabužių. Greta sakralinių dailės kūrinių - pasaulietinio pobūdžio vertybės: paveikslai, meniški audiniai, taikomosios dailės kūriniai.

Reikia pripažinti, kad ekspozicija sudaryta itin išmoningai, siekiant suintriguoti žiūrovą, skatinti jo dėmesį ir pastabumą. Pirmojoje antrojo aukšto salėje pasitinka paradinis Sapiegų atstovo portretas. Aksominis, auksu austu kontušu sujuostas žiponas, brangiu kailiu puoštas apsiaustas, ant gobelenu uždengto stalelio po dešine ranka - puošni kardo rankena. Lygiai tokį patį (tą patį?) gobeleną - pilką, mėlynu raštu - matome ant sienos. Už storo stiklo vitrinos - septyni auksu austi kontušai. Po stiklu - ir brangaus damasko plieno kardas su jau pažįstama rankena!

Paroda turi ir ypatingų staigmenų, susijusių su pačiais garsiausiais Europos kultūros žemėlapio vardais. Tarp jų - dvi nežinomo XIX a. dailininko drobės, nutapytos pagal Rembranto originalus. Taip pat austrų tapytojo Johano Baptisto Lampi sukurtas Užpalių seniūno Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos portretas. Esama kelių šio portreto kopijų. Viena jų saugoma Luvre, Paryžiuje, o kita visai neseniai surasta Anykščiuose.

Valstybingumo ir teisės puoselėtojai

Jau minėjome Leoną Sapiegą, kūrusį ir paskelbusį 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą. Vien šio fakto pakaktų, kad jis būtų laikomas ne tik garsiausiu ir talentingiausiu Sapiegų giminės atstovu, bet ir vienu žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Lankytojai po didinamuoju stiklu pamatys Lietuvos kanclerių valdžios ženklus (spaudus), svarbius valstybinius dokumentus, visus Trečiojo Lietuvos Statuto XVI-XIX a. leidimus, ant vieno brangaus folianto priešlapio - juodu rašalu (žąsies plunksna?) brūkštelėtą elegantišką Leono Sapiegos parašą...

Čia pat pamatysime ir XVII a. italų meistrų sukurtus baldus: kabinetinis stalas su krėslais, bibliotekos spinta. Ir, žinoma, pati biblioteka - Ružanų rezidencijoje kauptos „Biblioteca Sapiehana“ knygų dalis, kitų bibliotekų fragmentai. Pati seniausia knyga - 1476 m. išleistas manuskriptinis foliantas. Įrištas oda, metalo užraktu. Tai esą Šv.Teodoro pamokslai, užrašyti vieno iš Sapiegų. Unikumas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekoje.

Ką siūlo gyvoji Sapiegų paroda

Įsimintina, kad įspūdinga tarptautinė paroda, atiduodanti deramą duoklę Sapiegų giminei, atidaryta būtent šiemet, kai Lietuvos muziejai pažymi 200 metų muziejų tradiciją, o Mokslų akademijos Vrublevskio biblioteka - 100-metį. Parodos rengėjai skelbia: muziejus - ne pastatas, o gyva kultūros erdvė. Ir siūlo įspūdingą kultūrinę edukacinę programą - kultūros popietes, disputus, senosios muzikos ir istorinių šokių vakarus - kiekvieną savaitę, kol veiks paroda (iki gegužės 20 d.). Edukacines programas gali užsisakyti mokyklos, šeimos, organizacijos.