3 nuotr.Legendinė aktorė Gražina Balandytė po kelerių metų pertraukos grįžta į sceną paskutiniam savo vaidmeniui Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Nors sveikata ir jėgos nebe tos, aktorė visa širdimi pasinėrė į specialiai jai skirtą vaidmenį, užkrečiantį gerumu ir entuziazmu.
Netikėtas skambutis
Besiruošdama paskutiniam savo vaidmeniui dramos teatre, aktorė sakosi paskutiniu metu beveik nenulipanti nuo scenos. Dviejų dalių amerikiečių dramaturgo Džono Patriko komedija „Mūsų brangioji Pamela“ žiūrovams bus pristatyta jau gegužės 24 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Į pensiją išėjusi ir pastaruoju metu savo noru Kauno dramos teatre nebevaidinusi aktorė vieną dieną sulaukė netikėto dramos teatro direktoriaus Egidijaus Stanciko skambučio. Jis pasakė aktorei, kad yra pjesė, dėl kurios jau sutarė su režisieriumi Algirdu Latėnu ir kad G.Balandytei yra specialiai skirtas vaidmuo. Taigi režisierius, pernelyg daug neleidęs galvoti, pakvietė aktorę ateiti į repeticiją.
„Aš taip sutrikau, bet buvau tokia laiminga, - įspūdžiais dalijosi G.Balandytė. - Kartais sakydavau, kad būtų baisiai gerai, jei gaučiau kokį šalutinį vaidmenį, kad nedaug darbo būtų, nes mano jėgų nedaug yra. Pakviesta vaidinti pagalvojau, kad čia bus nedidelis vaidmuo, bet kai atėjau ir pamačiau pjesę, kai ją pradėjau skaityti, tiesiog sustingau. Sutrikau, nes dabar iš scenos nebeišeinu. Prie visos mano puokštės visokių negalavimų ir amžiaus, reikėjo labai daug drąsos sutikti vaidinti.“
Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą aktorė keletą metų jau nebeidavo, nes jai buvo labai skaudu, kad tokio teatro, koks yra jos širdyje, jau nebėra. Labai daug žmonių, kurie kažkada kartu su aktore vaidino, jau nebėra, jie išėję anapilin. „Tad ateidavau tik į jų amžinąjį palydėjimą, - skaudžia patirtimi dalijasi G.Balandytė. - Man labai sunku buvo dėl to, todėl maniau, kad mano paskutinis buvimas scenoje bus būtent toks - keli nedideli vaidmenys Kauno muzikiniame teatre. Kauno dramos teatras aktorei buvo jos namai penkiasdešimt metų, tad skaudu buvo į jį eiti. Likę nepaprastai nuostabūs prisiminimai.
Arba nuskęs, arba išplauks
Sulaukusi skambučio ir pamačiusi, kad jai skirtas vaidmuo yra pagrindinis, aktorė G.Balandytė sutriko, tačiau pasiryžo neatsisakyti šio vaidmens. „Tuomet pagalvojau: „Ak, jeigu taip, tai nersiu iki dugno - arba nuskęsiu, arba išplauksiu, nes kito kelio nėra“, - juokėsi G.Balandytė ir prisiminė savo karjeros pradžią, kai su lygiai tokiu pačiu entuziazmu ir optimizmu dar būdama jauna ji nusprendė sužinoti, ar aktorystė yra jai, ar ne.
„Kai aš atėjau į teatrą, iš pradžių dirbau Klaipėdos muzikinio teatro bendradarbe ir dar dirbau ligoninės operacinėje, nes buvau baigusi aukštesniąją medicinos mokyklą, - jaunystę prisimena legendinė aktorė. - Taigi tuomet, kai mane pakvietė atvykti ir vaidinti Kauno dramos teatre, visi man sakė: „Kodėl tu važiuoji, kur tu važiuoji? Tu nesi baigusi aktorystės, visiškai nieko nesupranti, tau dar reikia pasimokyti.“ O aš tada atsakiau: „Išsiaiškinsiu, ar aš galiu, ar negaliu. Ir viskas.“ Taigi dabartinė mano situacija susišaukia su pačia aktorystės pradžia“, - teigia aktorė ir pajuokauja, kad nė vienas rizikuodamas nerti negalvoja, kad nuskęs.
Visagalė meilė
Paklausta apie dviejų dalių komedijos „Mūsų brangioji Pamela“ herojės Pamelos Kronki vaidmenį, pašnekovė nenoriai apie jį pasakojo. „Apie pjesę ir vaidmenį nieko nesakysiu, nes tai negeras ženklas. O aktoriumi, kuris pasakoja, kaip jis kuria vaidmenį, netikėkite, jis pats to nežino“, - įsitikinusi G.Balandytė. Ji primena, jog ruošiant vaidmenį teatre didelės reikšmės turi intuicija, vidinis prašviesėjimas.
Kodėl režisierius A.Latėnas parinko optimizmu trykštančios senutės vaidmenį būtent G.Balandytei, pati aktorė nežino ir sako, jog šį klausimą reikia užduoti pačiam režisieriui A.Latėnui: „Esu jam dėkinga už dabartinį vaidmenį, bet nesuvokiu, už ką jį gavau. Esu labai laiminga, bet kartu bijau režisierių nenuvilti.“
Spektaklio herojė Pamela Kronki - vieniša senyvo amžiaus moteris, iš pirmo žvilgsnio tobula galimybė sukčiams lengvai pasipelnyti. Komedijoje pristatoma situacija atrodo labai gyvenimiška, nes neretai patiklios senučiukės tampa puikiu grobiu vagims. Tad ir spektaklyje tereikia apdrausti miesto vienišės gyvybę ir, nužudžius ją, pasiimti milžinišką draudimo išmoką. Tačiau kas galėtų pagalvoti, jog būtent senutės patiklumas gali tapti pagrindine kliūtimi įgyvendinti piktus kėslus? Kriminaliniuose laikraščių puslapiuose dažnai aprašomos panašios istorijos liūdina savo tragiškumu. Tačiau tik ne šiame spektaklyje. Užkrečiamas herojės optimizmas ir geranoriškumas ne tik kad supainioja apgavikų planus, bet ir pažadina jų iki tol primigusias žmogiškąsias vertybes - atjautą, rūpestį, švelnumą, meilę kitam. Nepažįstama senučiukė pamažu tampa brangiąja Pamela. Visai tokia pat, kokia savo ištikimiems gerbėjams yra brangioji G.Balandytė.
Išskirtinė dovana
Paklausta, ar negalėtų sugretinti savęs su Pamelos vaidmeniu, aktorė teigia, jog negali sakyti, kad yra tokia jau gera, tai būtų nepadoru, nes Pamela yra be galo nuoširdi kaip vaikas, tikinti, ir šita jos meilė, tikėjimas žmonėmis, sudegina visą blogį. Galiausiai plėšikai, kurie ateina ir ją nori nugalabyti kelis kartus, paskui tampa jos šeimos nariais. Vis dėlto aktorė pripažįsta, jog spektaklio idėja jai yra be galo artima: „Tik gerumu ir meile galima išgelbėti pasaulį. Kai meilė yra, tai ir grožis ir visi kiti dalykai atsiranda. Be meilės nieko nėra. Pasaulis išnyktų, jei meilės nebūtų.“ Taigi klasikinė Brodvėjaus pjesė „Mūsų brangioji Pamela“ taps išskirtine dovana ir pačiai aktorei, ir jos išsiilgusiems gerbėjams, o ypač tiems, kurie mėgsta įkvepiantį humorą ir pozityviau mąstyti.
