2 nuotr.Pirmąjį gegužės sekmadienį šalyje minima Motinos diena.
Užklupusi pandemija keičia jaukių susitikimų namuose tradicijas ir sveikinimai mamoms keliauja virtualiais ryšiais, gražiausias puokštes mamoms nešioja kurjeriai. Šalies bažnyčiose be žmonių meldžiamasi už gyvas ir mirusias mamas, didžiojo gimimo stebuklo laukiančias moteris. Visos Bažnyčios motinos Marijos prašoma globoti ir stiprinti jų gimdytojas, močiutes, promočiutes.
„Motinos dieną Bažnyčia Švenčiausią Mergelę Mariją iškelia kaip motinystės ikoną, – Eltai yra sakęs kunigas Ričardas Doveika. – Iš jos kiekviena mama gali pasisemti meilės, pasiaukojimo, kantrybės, pasidalinti rūpesčiu, kančia, skausmu dėl paklydusių vaikų“.
Paprotys gegužę minėti Dievo Motiną senas. Tačiau į dabartines panašios gegužinės pamaldos atsirado tik XVIII amžiuje Italijoje. Pradžią joms davė Šv. Pilypas Neris. XVIII amžiaus pabaigoje šis paprotys paplito ir kituose Europos kraštuose, o apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Vyresnio amžiaus žmonės ir šiandien noriai prisimena „mojavas“, pasakoja, kaip visi rinkdavosi į gegužines pamaldas prie pagrindinio kaimo kryžiaus ar kokioje nors seklyčioje, o paskui – vakarodavo.
Šiais laikais Marijos litanijos žodžiai dažniau skamba namuose ar parapijų bažnyčiose, prie žiedais padabintų altorių.
