Prieš keletą metų didelę netektį patyręs Kurtuvėnų miestelis traukia Lietuvos ir užsienio turistus ne vien po gaisro nagingų meistrų rankomis pagal autentišką projektą, kaip teigiama, nepanaudojus nė vienos vinies, atkurtu pastatu, bet ir daugeliu kitų įstabių objektų.
Kurtuvėnų regioniniame parke esama įdomių gamtos bei kultūros paveldo vertybių. Žmonės prie Ventos ir Dubysos gyveno jau akmens amžiuje, nuo XV a. Kurtuvėnai garsėjo kaip stambus dvaras - Lietuvos didikų Kęsgailų, Skaševskių, Nagurskių, Pliaterių rezidencija. Iki mūsų dienų išliko dvaro parkas, tvenkiniai, ūkiniai pastatai, o buvusių centrinių rūmų pamatai yra uždengti stikliniu gaubtu ir eksponuojami lankytojams.
Lankytinus Kurtuvėnų objektus galima apvažiuoti arklio traukiamu vežimaičiu. Miestelio puošmena - įspūdinga gražiai restauruota dvibokštė Šv. Jokūbo bažnyčia, suprojektuota garsaus architekto Martyno Knakfuso ir pastatyta XVIII a. pabaigoje. Taip pat svečius traukia Kapos piliakalnis, dvaras su parku, Dambos ežeras, žirgynas ir jojimo paslaugų centras, įsikūręs buvusiose Pliaterių arklidėse. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių - beveik šimtas. Kadaise dviračių sostine vadintų Šiaulių link vaizdingomis apylinkėmis veda dviračių takas. Į šiaurę nuo miestelio tyvuliuoja Kurtuvos ežeras ir Ventos-Dubysos kanalas, iškastas dar 1825-1831 metais.
Pasak Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio, Kurtuvėnų dvaras - vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų, žinomas nuo 1495 m.. Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių. Dvarininkų pomėgį jodinėti išsaugoję kurtuvėniškiai buvusiose dvaro arklidėse įkūrė Jojimo paslaugų centrą, o dvaro oficinos pastate yra įsikūrusi regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.
Tačiau turistus labiausiai traukia atkurtas vertingiausias dvaro pastatas, unikalus XVIII a. medinės architektūros pavyzdys - Kurtuvėnų svirnas. Medinis dviejų aukštų svirnas, statytas XVIII a. pabaigoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Svirnas buvo pastatytas 1792-1796 m. Jame dvarininkai rengdavo pokylius, spektaklius, bet svirne buvo laikomi ir grūdai. Mediniame barokiniame dviejų aukštų dvaro svirne buvo įrengtas teatras, kuriame vaidino baudžiauninkai.
Per Antrąjį pasaulinį karą svirne buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, o išplėštos antrojo ir trečiojo aukštų perdangos naudotos apkasams sutvirtinti. Po nepriklausomybės atgavimo pastatas restauruotas, tačiau 2001 m. rugpjūčio 1-osios naktį sudegė. 2006 m. nagingi meistrai pagal autentišką projektą ir technologijas svirną visiškai atstatė, čia vėl vyksta kultūrinė veikla. Priešpaskutinį liepos savaitgalį svirne vyksta Klojimo teatrų šventė - pasirodo saviveikliniai teatrų kolektyvai, etnografiniai ansambliai.
Kurtuvėnuose ištisus metus vyksta įvairūs renginiai - Jojimo paslaugų centre kiekvieną gegužę organizuojamos sezono atidarymo, o rugsėjo mėnesį - uždarymo šventės su žirgų pasirodymo programomis ir vakaronėmis. Paskutinį rugsėjo šeštadienį vyksta Kurtuvėnų taurės konkūro varžybos. Regioniniame parke kasmet vyksta slidinėjimo, pėsčiųjų, dviračių maratonai, orientavimosi varžybos ir kiti sporto renginiai.
Kurtuvėnų dvaro svirnas yra įtrauktas į trijų Baltijos šalių rengiamą projektą "Didysis žygis po Baltijos šalis". Iki spalio 31 dienos Kurtuvėnų dvaro svirną galima aplankyti už pusę kainos - vos už 1 litą.
Projektą "Didysis žygis po Baltijos šalis" jau trečius metus rengia Lietuvos valstybinis turizmo departamentas, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra. Turistams siūloma aplankyti 30 turistinių objektų - po 10 kiekvienos valstybės teritorijoje. Šįmet Lietuvoje projekte dalyvauja Pažaislio kamaldulių vienuolynas Kaune, nuotykių parkas "Lokės pėda" Jonavos rajone, Druskininkų miesto muziejus, Europos geografinis centras Vilniaus rajone, poeto Antano Baranausko klėtelė Anykščiuose, japoniškas dainuojančių akmenų slėnis "Madzuchai" Kretingos rajone, Laikrodžių muziejus Klaipėdoje, Zyplių dvaro sodyba, Kurtuvėnų dvaro svirnas ir skulptoriaus Henriko Orakausko galerija Kernavėje.
