J.Trukanas su Lietuvos istoriniu fenomenu supažindins ir britus

- Kas tave pastūmėjo pasirinkti kino žmogaus specialybę?

- Tam turbūt įtakos turėjo šeima. Mano močiutė yra kino inžinierė, ilgai dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tėtis operatorius. Mama visada ragindavo kurti. Mūsų šeima laisvalaikį dažniausiai leisdavo žiūrėdama filmus. Man tai labai patiko, tad būdamas 14-os pamaniau, kodėl gi ir man nepradėjus kurti filmų?

- Ar rinkdamasis kino režisieriaus specialybę nebijojai likti be darbo? Juk lietuviškas kinas išgyvena ne pačius geriausius laikus. O valstybės finansuojamų juostų režisierių kėdės dažniausiai būna užsėstos senosios kartos kūrėjų.

- Pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, kad aukšto lygio ir visuomenei prieinamą bei suprantamą kiną galima kurti turint ir ganėtinai mažą biudžetą. Kino pramonė yra pasikeitusi, dabar nereikia milijoninio biudžeto, kad pastatytum filmą. Jei žmonės pradės domėtis savo nacionaliniu produktu, atsiras ir pinigų jiems kurti.

- Tavo debiutinis filmas “Knygnešys” Lietuvoje sulaukė didžiulio susidomėjimo. Į premjerą atėjo ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Ar pristatysite šį filmą užsienyje?

- Ruošiamės rodyti jį ir Didžiojoje Britanijoje, kol kas deriname laiką, bet per artimiausius du tris mėnesius jis tikrai bus parodytas.

- Lietuviams knygnešystės fenomenas - puikiai žinomas. O užsieniečiams netenka aiškinti, ką ir kodėl šie žmonės darydavo?

- Iš tiesų, reikėdavo pateikti istorinį kontekstą, paaiškinti, kodėl Lietuvoje buvo knygnešiai ir svarbiausia, kodėl jie mūsų tautai yra tokie svarbūs. Be istorinio konteksto užsieniečiams sudėtinga suprasti šį Lietuvos istorinį fenomeną.

- Retas tavo amžiaus jaunuolis taip aktyviai domisi Lietuvos istorija ir juo labiau savo lėšomis ryžtasi apie tai statyti filmą. Kas paskatino kurti juostą apie Lietuvos knygnešius?

- Kai išvyksti gyventi į kitą šalį, į viską pažvelgi kitaip. Studijuodamas Anglijoje supratau, kad labai pasiilgau Lietuvos ir noriu kurti filmus apie savo gimtąją šalį, ir ne bet kur, o joje. Be to, man visada buvo labai įdomus knygnešių fenomenas. Tačiau istorijos vadovėliuose, kitose knygose ir lietuviškuose filmuose jiems skiriama mažai dėmesio.

- Jei ne keletas neatitikimų, “Knygnešys” galėtų būti rodomas kaip edukacinis filmas Lietuvos mokyklose...

- Mes tikimės. Tačiau dar prieš kurdami filmą supratome, kad nesugebėsime pastatyti istoriškai visiškai tikslaus filmo. Dėl visiems suprantamų dalykų - biudžeto ir mūsų patirties. Todėl nusprendėme statyti savotišką pasaką apie knygnešius.

- Daugumai pro ausis nepraslydo tai, kad XIX a. lietuviai kalba literatūrine, o ne senoviška tarmiška kalba. Kodėl?

- Buvo tokia diskusija, ar personažams reikėtų vartoti senovišką lietuvišką kalbą, ar ne. Labiausiai norėjome, kad filmas “Knygnešys” būtų paprastas ir suprantamas. Todėl tarmiška kalba, mūsų supratimu, iš filmo būtų atėmusi suprantamumo faktorių. Būtų sunku klausytis, sekti mintį, ir panašiai. Todėl nutarėme naudoti paprastesnį variantą - literatūrinę kalbą.

- Ar filmuodami to laikotarpio Lietuvą nepritrūkote lietuviškų rakandų?

- Labiausiai pritrūko patirties. (Šypsosi.) Tačiau tai turbūt natūralu, kai jauni žmonės imasi didelio projekto. Jei dabar planuotume statyti didelį filmą, viskas būtų daroma kitaip. Filmavimui buvo sunku surasti tinkamą lokaciją, kuri atitiktų XIX a. Taip pat vargome ir su kostiumais. Iš esmės dėl to filmas ir nukentėjo, kad nesugebėjome surasti tikrų rekvizitų.

- Kai kuriuos senoviškus daiktus apskritai jau tik muziejuose galima rasti. Pavyzdžiui, medinius bokalus, ar kojų apavus?

- Taip, tai nėra tokie dalykai, kuriuos būtų galima lengvai susirasti ir pasiskolinti. Pavyzdžiui, labai ilgai ieškojome žandarams šautuvų, juos galiausiai gavome iš Kauno ginklų muziejaus.

- Visa kūrybinė grupė dirbo nemokamai. Ar visi noriai pasirašė šiai idėjai?

- Visi dirbome išvien. Aktoriai sutiko vaidinti šiame filme be honoraro dėl to, kad ši tema jiems pasirodė prasminga. Mūsų pagrindiniams aktoriams Laisvūnui Raudoniui ir Valerijui Jevsejevui taip pat patiko scenarijus. Iš tiesų su kūrybine grupe neturėjome problemų. Aktoriai atleisdavo mums už patirties stoką. Kinas yra negailestingas menas. Vienintelis būdas išmokti kurti filmus - tiesiog juos kurti.

- Režisierius Emilis Vėlyvis yra pasakęs, kad lietuviškas filmas gali būti ne tik rūke prabėgantis baltas arklys ar praslenkantys trys partizanai su mediniais šautuvais. Savo filme jūs taip pat stengėtės vengti slogių nuotaikų, ką taip mėgsta kai kurie lietuvių kino kūrėjai.

- Pasaulyje kuriami įvairūs filmai. Ir apie partizanus su mediniais šautuvais, ir veiksmo trileriai. Aš manau, kad lietuviškam kinui taip pat reikia įvairovės.

- Tau jau teko padirbėti ir su keliomis pasaulinio garso kino kompanijomis. Papasakok apie darbą BBC?

- Buvo daug skirtingų vietų, kuriose dirbau studijų metais Anglijoje. Tai - vienetiniai darbai. Nieko įspūdingo. Asistento darbas. Tiesiog kaupi patirtį, įrašus į savo gyvenimo aprašymą ir lauki, kol tave kur nors pakvies. Ne dėl pinigų viską darau, o dėl patirties. Žinoma, yra labai įdomu pasižiūrėti, kaip dirba visiški kino pramonės profesionalai.

- Ar Lietuvoje, be savo kurto filmo, teko padirbėti filmavimo aikštelėje? Galėtum palyginti mūsų ir užsienio kūrėjų darbo metodus?

- Kas keisčiausia, ne. (Šypsosi.) Lietuvoje teko darbuotis tik prie mėgėjų studentų darbelių.

- “Knygnešį” greitu metu visi internautai galės parsisiųsti nemokamai. Kodėl nutarėte imtis tokio komerciškai nenaudingo sprendimo?

- Pirmiausia, tai neatsiejama nuo mūsų temos. Tie patys knygnešiai iš esmės užsiimdavo kontrabanda. Todėl mes tokiu pačiu principu nutarėme įdėti filmą į internetą, kur jį galės pasiekti šiek tiek daugiau žmonių. Yra daug labai gerų lietuviškų filmų, kurių žmonės nepamato, nes jis tik trumpai būna parodomas kino teatre, o paskui greitai pamirštamas. Mes norėjome, kad jis gyventų truputėlį ilgiau.

DOSJĖ

GIMĖ 1990 m. vasario 25 d.

IŠSILAVINIMAS Londone, Kūrybinių menų universitete, studijuoja kino gamybą su režisūros pakraipa

LAIMĖJIMAI Praėjusiais metais J.Trukano susuktas trumpametražis dokumentinis filmas apie būsimas Londono olimpines žaidynes dalyvauja įvairiuose festivaliuose. 2011 m. pristatė debiutinį filmą “Knygnešys”.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"