respublika.lt

Atrasti žavingąją Kroatiją

(0)
Publikuota: 2014 liepos 21 08:05:17, Ringailė STULPINAITĖ
×
nuotr. 11 nuotr.
Nacionaliniame Kroatijos Plitvicos ežerų parke galima išvysti nepakartojamus kriokliu sir mėgautis jų ošimu. Ringailės Stulpinaitės, Dainos Javarauskaitės nuotr.

Mūsų pajūris, žinoma, yra labai gražus. Nuostabios kopos, sava jūra, o ir renginių pakanka, tačiau vasaros atostogas praleisti lietuviškame pajūryje šiemet minčių nekilo dėl kelių priežasčių. Pirma – mūsų pajūrio kurortai garsėja didelėmis kainomis tiek pramogų, tiek apgyvendinimo sektoriuje. Antra – kad ir kokia ta mūsų jūra graži, atostogos čia tiesiog jau nieko naujo nežada. Taigi galima patraukti piečiau – į Kroatiją.

 

Atostogos kitaip

Žinoma, atostogų planavimą patikėti kelionių agentūrai yra gerai dėl to, kad dėl nieko nereikia sukti galvos. Visas juodas darbas bus padarytas už jus, o patiems beliks susikrauti lagaminus ir mėgautis atostogomis. Bet keliauti kitaip gerokai smagiau.

Jums reikės:

kantrybės – tiek renkantis maršrutą (ypač jei keliausite su draugais ar šeima, nes norai ir poreikiai kartais gali nesutapti), tiek ieškant išsamios ir naudingos informacijos apie šalį, į kurią ketinate važiuoti, kur ketinate apsigyventi, ką pamatyti ir panašiai;

laiko – per vieną dieną tikrai gero ir patikimo plano sudėlioti nepavyks. Tam skirkite bent porą  trejetą savaičių, ir tai tik jeigu nuosekliai kasdien tam skirsite bent po porą valandų. Juk būtų gaila pražiopsoti kokį nors pasaulio stebuklui prilygstantį objektą ar vietovę;

informacijos – žemėlapiai yra privalomi. Tiek žemyno, tarkim, Europos, tiek išsamūs žemėlapiai tų šalių, kuriose atostogausite ar tiesiog pravažiuosite. Naujuose žemėlapiuose yra sužymėti mokami keliai, tad iš anksto galėsite apskaičiuoti ir galimas išlaidas. Taip, mokami keliai bus pažymėti ir jūsų navigacinėje sistemoje, tačiau braižyti maršrutą tikrai patogiau ant popierinio formato paklodės;

pinigų – ne visos Eurpos šalys turi eurą, o jei ketinate keliauti į tolimesnius kraštus, valiuta rekomenduojama pasirūpinti iš anksto. Lenkijos zlotų ar Čekijos kronų galite įsigyti ir Lietuvoje, tačiau su Kroatijos kunomis gerokai sudėtingiau. Jų rasite tik centriniame banke, o jei keliaujate ne iš sostinės – ne bėda. Vos kirtę Kroatijos sieną pinigų keityklose pamatysite iškabintus oficialius santykius valiutų, iš kurių pinigus keisitės į Kroatijos kunas. Dėl visa ko reikia turėti ir mokėjimo kortelę, kuria būtų galima atsiskaityti užsienyje, su rezervine pinigų suma bėdos atveju. Taip pat nepamirškite pasirūpinti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų; o automobiliui – žalioji korta.

Naudinga žinoti


Mokami keliai.
Važiuodami per Lenkiją mokamų kelio ruožų galite nesunkiai išvengti. Tai padaryti padės jūsų navigacinė sistema. O jeigu pataikysite į mokamą kelio ruožą – nepanikuokite. Pravažiavus ruožą bus kasos, kuriose galėsite susimokėti. Valiuta - žinoma, zlotai. Tiesa, kai kuriose šalyse galima mokėti ir eurais.

Įvažiavę į Čekiją atidžiai dairykitės, kur galima nusipirkti vinjetę (lipduką ant priekinio automobilio stiklo, kuris įrodo, kad už mokamus kelius jūs jau sumokėjote). Jeigu pamiršite arba tikėsitės ją nusipirkti nuvykę į didesnį miestelį, vargu ar išdegs. Policija pasitinka už kelių šimtų metrų nuo sienos ir tikrina. Bauda garantuota, ir ji gerokai didesnė nei vinjetės kaina.

Jeigu kirsite ir Austriją bei Slovėniją, ta pati taisyklė dėl vinječių galioja ir šiose šalyse, o kainos visur skiriasi, kaip ir laikas, kuriam ją perkate. Tačiau trumpiausias vinjetės galiojimo laikas yra bene savaitė. Tad net jei šalyje neužtruksite, bet taupydami laiką važiuosite mokamais keliais, teks ją pirkti. Kroatijoje, kaip ir Lenkijoje, mokami tik tam tikri keliai ar jų ruožai.

Kur nakvoti pakeliui.
Norint pasiekti Kroatiją keliaujant automobiliu, tiesiausias kelias bus per Lenkiją, kertant Varšuvą ir Katovicus, netrukus pasiekiant Čekijos sieną. Kadangi atstumas iki Kroatijos nemenkas, pernakvoti galima prie Čekijos pasienio esančiame miestelyje – Ostravoje arba Hranicėje. Viešbutis Hranicėje – „Cementar“. Žvaigždučių nedaug, bet yra visi patogumai, švaru, tvarkinga, o tikriems keliautojams juk daug ir nereikia.

Atvykus į Kroatiją

Kalbos.
Nors vyresnė karta dar šventai įsitikinusi, kad rusiškai galima susikalbėti visame pasaulyje, Kroatija maloniai nustebina. Čia kroatai daug mieliau bendrauja vokiečių ir anglų kalbomis.

Kur apsigyventi. Vieni garsiausių Kroatijos pajūrio kurortų yra Dubrovnikas, Splitas, Makarska ir Zadaras. Čia, žinoma, gyvenimas verda ir tikrai verta bent apsilankyti. Tačiau jeigu labiau bėgate nuo šurmulio, nei jo ieškote, atostogoms verta rinktis mažesnius pajūrio miestelius, tokius kaip Senis, Rovinis, Ninas ar Trogiras. Beje, apgyvendinimo kainos didmiesčiuose ir mažesniuose miestukuose gerokai skiriasi, o jūra juk ta pati.

Kainos.
Jeigu keliaujate, pavyzdžiui, su keturių asmenų šeima, labiau apsimoka nuomotis trimis žvaigždutėmis žymimus apartamentus. Tai reiškia, kad gausite visą butą su dviem kambariais (miegamaisiais), virtuve ir vonios kambariu. Jei gerai paieškosite, už tą pačią sumą gausite ir butą su balkonu į jūrą. Vidutiniškai tokio butuko nuoma vienam asmeniui nakčiai gali kainuoti nuo 10 iki 30 eurų. Pigesni bus tie apartamentai, kurie yra kiek toliau nuo miestelio centro, o iki jūros - apie 10 -15 min. pėsčiomis. Patarimų, kur apsigyventi nebrangiai, galite klausti ir pačių kroatų. Jie kaip įmanydami stengiasi susikalbėti su turistais ir yra tikrai malonūs, paslaugūs žmonės.

Pietūs pajūryje šeimai gali kainuoti apie 100 kunų, priklausomai nuo jūsų norų ir apetito. Už 100 kunų galite užsisakyti dvi nuostabiai iškeptas picas, dvi porcijas dienos pietų ir dar liks gaiviesiems gėrimams. 100 Kroatijos kunų yra apie 50 litų.

Priemonės. Saulė ten kepina iš pasalų. Net jei atrodo, kad nėra tiesioginės saulės, apsauginis kremas nuo saulės yra privalomas. Taip pat Adrijos jūra yra gana sūri, dėl to labai skaidri ir spindi gražiausiais mėlynais atspalviais, tačiau grįžus į namus verta palįsti po dušu ir nusiplauti druską. Jūros ežiai yra ne tik labai gražūs egzotiniai padarai, bet ir pavojus, jeigu įsidursite. Taigi tiek Lietuvoje, tiek Kroatijos parduotuvėse ar net gatvelėse pakeliui į pajūrį gausu vietų, kur galima įsigyti maudymosi batų. Tačiau išbandyta ir patikrinta avalynė yra tiesiog kroksai arba jų analogai iš didžiųjų mūsų prekybos centrų.

Mokami ir nemokami paplūdimiai.
Paplūdimiai Kroatijoje visai nepanašūs į tuos, kuriuos randate Palangoje ar Nidoje. Smėlio paplūdimiai neretai yra mokami, o nemokami ir kur kas smagesni yra akmenuoti paplūdimiai. Šiuose gerokai mažiau žmonių ir nėra grūsties, tad galėsite deramai atsipalaiduoti. Tiesa, ant akmenų gulėti ir mėgautis saule nėra labai patogu, tad rekomenduojama turėti pledą arba jogos kilimėlį. Beje, Kroatijoje prie tokių paplūdimių yra betoninės aikštelės, kietos, bet akmenukai nesulenda tarp šonkaulių.

Būtina aplankyti


Nacionaliniai parkai ir miestai.
Vienas didelis ir tikrai įspūdingas kalnų parkas įsikūręs netoli Senio miestelio – „Sjeverni Velebit“ („Šiaurinis Velebitas“). Tai jauniausias Kroatijos nacionalinis parkas, kuris ypač traukia kalnų mėgėjus ir yra jų vadinamas Kroatijos perlu. Čia, beveik 2 km virš jūros lygio aukštyje, jus pasitiks įspūdingi kalnai ir uolos, kalnų koplytėlė, takeliai ir tiesiog kalnų dauboje esantis botanikos sodas. Bilietas į šį parką galioja tris dienas, nes vienos dienos pereiti visus kalnų takelius bus mažoka. Šalia jūros besidriekiančiu keliu panašių parkų ir įspūdingų vietovių gausu ir verta aplankyti kuo daugiau.

Nacionalinis Plitvicos ežerų parkas – šis yra vienas garsiausių ir lankomiausių Kroatijoje, įtrauktas į UNESCO gamtos paveldo sąrašą. Jo nepamatyti reiškia nepabūti Kroatijoje. Šiame parke yra net 16 ežerų, kuriuos vienus su kitais jungia kriokliai ir upeliai, nes ežerai išsidėstę skirtingame aukštyje. Ežerai spindi žaliomis ir mėlynomis spalvomis, o itin skaidrus vanduo leidžia pamatyti ir žuvis bei vandens augaliją. Parką supa kalnai, uolos ir gausi augalija. Šiam parkui aplankyti reikėtų skirti bent 5-7 valandas, kad pailsėdami jaukiose oazėse galėtumėte pasimėgauti krioklių ošimu ir gaiva.

Zadaras – vienas didžiausių pajūrio kurortų, jame puikiai išvystytas laivybos kanalas, galima pamatyti įspūdingų jachtų ir nuostabų senamiestį, viliojantį jaukiomis bandelinėmis ir restoraniukais. Senamiestyje galite rasti šviežių vaisių ir daržovių turgų, tiesa, kainos kartais netgi didesnės nei Lietuvoje. Taip pat galėsite be vargo rasti unikalių suvenyrų ir lauktuvių draugams, nes čia mažos krautuvėlės tiesiog vilioja užeiti. Lauktuvėms rasite įvairių prieskonių ir jų rinkinių, levandų ir kitų žolelių natūralių aliejų bei muilų. Levanda – Kroatijoje labai paplitęs augalas, tad iš jo gaminamas net medus. Taip pat Zadare turėsite unikalią galimybę pasiklausyti vienintelių pasaulyje jūros vargonų. Tai natūralus muzikos instrumentas, sujungiantis bangų mūšą ir vėją ir skambantis įspūdingiausiais garsais. Šiuos jūros vargonus sukūrė kroatų architektas Nikola Bašičius.

Visai šalia muzikinės oazės yra ir Zadaro įžymybė – į pakrantės grindinį įmontuota milžiniška saulės baterija. Dieną ji renka saulės šviesą, o naktį žaižaruoja įspūdingomis spalvomis. Taip pat Zadare gausu muziejų ir parodų, tačiau visus net išvardyti būtų sunku, tačiau apsilankyti bent keliuose tikrai verta. Taip geriau pažinsite Kroatijos istoriją, architektūrą ir kultūrą.

Žemės vartai, XVI a. sukurti venecijiečio Mišelio Sanmišelio (Michele Sanmicheli), – žymiausias Renesanso laikų statinys Zadare. Mieste taip pat yra romėnų forumo liekanos, IX a. pradžios apskrita Šv. Donato bažnyčia, Penkių šulinių aikštė.

Kroatija – Pietų Europos valstybė, kurios plotas mažesnis už Lietuvos, turinti 4,5 mln. gyventojų. Žodis „Kroatija“ vietine kalba reiškia kaklaraištį - būtent šioje šalyje ir buvo pirmą kartą pagamintas kaklaraištis. O mums įprastas tušinukas yra kroatų inžinieriaus S.Penkalo išradimas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar reikia Lietuvos kariuomenei prisidėti prie JAV misijos Irane?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikia statyti mečetę Vilniuje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +5 C

-1 +6 C

+3 +7 C

+10 +13 C

+7 +16 C

+7 +11 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s