70-metis savanoris neatsiliko nuo jaunimo

Alfonsas Jakimavičius buvo vyriausias pernai Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato savanoris. Pasak senjoro, buvo nelengva, bet viską atpirko puikūs įspūdžiai. Prisiminimus apie krepšinio šventę aptemdo tik tai, kad dabar, didžiuojantis įspūdingu čempionatu, savanorių indėlį mažai kas prisimena.

Jaunimas nustebo

Bendravimas su jaunimu, draugiški sirgaliai, darbas iki išnaktų - taip praėjus beveik pusei metų čempionatą prisimena Vilniuje gyvenantis A.Jakimavičius. „Perskaičiau laikraštyje, kad bus renkami Europos krepšinio čempionato savanoriai. Reikėjo užpildyti anketą ir išsiųsti. Po kurio laiko gavau žinią, kad reikia susirinkti į pirmą atranką Kauno sporto halėje. Ten buvo visi jauni, studentai, berniukai ir mergaitės. O aš - vienas tokio amžiaus žmogus. Ne tiek man buvo keista, kiek jaunimui - kaip toks pagyvenęs žmogus dar nori būti savanoriu“, - sakė A.Jakimavičius „Sporto žmonėms“.

Vilniečiui nekilo abejonių dėl savo fizinių galimybių: „Aš, kaip buvęs sportininkas, futbolininkas, esu fiziškai stiprus ir greitas. Man jokių problemų nebuvo. Išlaikėme testą, po kurio laiko gavau pranešimą, kad esu įtrauktas į savanorystę, pagrindinį sąrašą. Iš 6000 norinčių buvo atrinkta 1500“. Patekti tarp išrinktųjų A.Jakimavičiui padėjo ir tai, kad jis, neskaičiuojant gimtosios, moka dar tris kalbas: rusų, lenkų ir anglų.

A.Jakimavičiui teko padirbėti per antrojo etapo kovas Vilniuje. „Dirbome labai ilgai, nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro. Stovėjome savo postuose, reikėjo parodyti žmonėms, kaip įeiti, kur jų vietos. Po renginių turėjome viską sutvarkyti, išnešti šiukšles, sustatyti kėdes, suolus. Kai varžybos Vilniuje pasibaigė, tą vakarą iki vėlyvos nakties plušome, išmontavome visą inventorių arenoje“, - pasakojo senjoras.

Sirgalių draugas

Anot A.Jakimavičiaus, amžiaus skirtumas visiškai netrukdė: „Dauguma savanorių man tikrai tiktų į anūkus, gal net į proanūkius. Bet jei dar kada įvyks savanorių suėjimas, jie mane tikriausiai išbučiuos. Mane mylėjo ir gerbė, viską su manimi derindavo. Jauniesiems savanoriams tikrai buvau autoritetas“.

Fizinis nuovargis jautėsi, nes tekdavo dirbti 14-16 valandų, tačiau 70-metis nesiskundė. A.Jakimavičius turėjo progą išvysti krepšinio žvaigždes, bet pabendrauti negalėjo: „Mums buvo pasakyta prie jų nelįsti ir jų netrukdyti. Dėl kitų žmonių nieko nesakė. Neminėjo, kad negalėtume turėti kontaktų su sirgaliais. Labai gražiai su jais sutariau. Bendravau su Rusijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Makedonijos, Suomijos sirgaliais. Visi buvo draugiški. Turiu daug nuotraukų, kokių niekas kitas Lietuvoje neturi“.

Pamirštos pastangos

Kai čempionatas pasibaigė, A.Jakimavičius buvo apdovanotas padėkos raštu ir visa savanoriui skirta atributika. Visgi vilnietis mano, kad dabar savanorių pastangos jau pamirštos. „Man tik vieno labai gaila. Neseniai per televiziją buvo laida apie krepšinį. Laidoje dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Ir nė vieno žodžio nepasakyta apie savanorius. Šie žmonės, jaunimas, liko nepagerbti. Man keista, kodėl taip. Gal ateityje tai bus padaryta. Tikrai norėčiau, kad dar būtų kada surinkti tie savanoriai, atitinkamai pagerbti. Juk nuo savanorių priklausė beveik viskas. Jie buvo pagrindinė jėga“, - sakė A.Jakimavičius.

Nepaisant to, liko daug puikių prisiminimų. Savanoris tikisi, kad jaunimas dar sulauks kito Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato. Pats A.Jakimavičius dabar gydosi traumą ir jau kelis mėnesius neišeina iš buto. Vis dėlto jis viliasi greitai atsistoti ant kojų ir neatmeta galimybės dar kada nors pabūti savanoriu. „Man savanorystė tikrai reikšminga. Mano tėvelis 1919 m. buvo savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas“, - sakė A.Jakimavičius, pavasarį švęsiantis 71-ąjį gimtadienį.

Platus interesų ratas

Jis didžiuojasi tuo, kad turi paties A.Sabonio padovanotus marškinėlius, sportinius batus ir kamuolį. A.Jakimavičius pabrėžė, kad geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką pažįsta asmeniškai. Pažįsta jis ir daugelį politikų, nes priklauso Socialdemokratų partijai, yra dirbęs trijose ministerijose.

Senjoro interesai - labai platūs, o namai primena muziejų. A.Jakimavičius turi visų Lietuvos prezidentų portretus su parašais, knygų kolekciją. Jaunystėje aktyviai žaidęs futbolą, vilnietis ir dabar mėgsta sėsti prie šachmatų lentos.

A.Jakimavičius gimė Trakuose, bet ilgą laiką gyveno Širvintų rajono Gelvonų miestelyje. Jis tikisi, kad visa surinkta atributika ir knygos liks ateinančioms kartoms. „Galvoju, galbūt viską padovanosiu kuriai mokyklai, gal įsteigsiu savo ekspoziciją Gelvonų miestelyje. Visa tai turi išlikti“, - teigė A.Jakimavičius.