Agnės Gilytės spintos mokslai

- Kas ta spintologija? Naujas mokslas?

- Tai mokslas, kurio pradininkė Agnė Gilytė (Juokiasi). Kai gimė mintis išleisti knygą apie stilių, nuo pat pradžių žinojau, kaip ji atrodys, koks bus turinys ar iliustracijos, bet ši knyga neturėjo pavadinimo. Kadangi žodis „stilius“ atrodė kiek nuvalkiotas, norėjau sugalvoti kažką naujo, mintyse dėliojau įvairiausius žodžių junginius. Netyčia į galvą šovusi „spintologija“, manau, puikiai atspindi knygos temą. Juk ji apie tai, kas yra kiekvieno iš mūsų spintoje, savotiška spintos logika, mokslas.

- Laikais, kai populiarūs tinklalapiai, ypač apie stilių ir nuolat kintančią madą, popierinė knyga jau pradeda atrodyti kaip gan nestandartinis sprendimas...

- Galvojau apie elektroninę knygą ar kažką panašaus, bet pati labai mėgstu popierines knygas. Jei užsuktumėte į mano namus, mano darbo kambarį pamatytumėte, kiek daug jame knygų, ypač profesinės literatūros. Dirbu su apčiuopiamais daiktais, man svarbus ir vaizdas, ir galimybė daiktą pačiupinėti, pajusti audinį, jo faktūrą. Be to, viskas, ką perskaitai internete, tarsi neturi išliekamosios vertės. Ateina ir išeina. Su knygomis kitaip. Savo „Spintologijoje“ aš surašiau tokius fundamentalius, bazinius dalykus, kurie ir po 20 ar 50 metų bus tiesa.

- Knygos – dažnos laisvalaikio palydovės? Kokias skaitote?

- Anksčiau labai daug skaičiau, negalėdavau užmigti neperskaičiusi bent poros puslapių ar be knygos rankinėje išeiti iš namų. Tačiau kai atsirado sūnus Hubertas, mano rutina labai pasikeitė, dabar pakanka padėti galvą ant pagalvės ir užmiegu. Vis dėlto savaitgaliais stengiuosi surasti laiko knygai. Dažniausiai skaitau apie stilių, madą, vartau fotografijų albumus, kuriuose randu įkvėpimo, inspiracijų. Kai norisi kiek pailsėti nuo darbo, ieškau ko nors visiškai kitokio, pavyzdžiui, mėgstu biografijas, o kartais į rankas paimu meilės romaną, kurį skaitau kaip kokį filmą ir negalvoju. Turiu tradiciją. Kai vykstu į kelionę, niekada iš namų nepasiimu knygos. Kadangi dažniausiai, kur bevyktum, pirmas persėdimas būna Europoje, oro uostuose randu knygų anglų kalba, tad įsigyju kokį nors lengvą skaitalą minkštais viršeliais. Perskaičiusi knygoje parašau, kad ją skaitė Agnė Gilytė, nurodau, kur ir kada pirko, ir palieku viešbutyje, nuomojamame bute, name ar bet kur kitur, kur tuo metu būname apsistoję. Jei mano kelionė perskaičius knygą nesibaigia, pasiimu kitų žmonių ten pat paliktas knygas, pabuvojusias įvairiuose pasaulio kampeliuose.

- Daugelis imasi darbo, kai tiki jo sėkme. Vis dėlto ar tikėjotės, kad knygą graibstyte graibstys, prireiks net kelių leidimų?

- Esu optimistė, į viską žiūriu pozityviai, bet tokio pasisekimo tikrai nesitikėjau. Jau po pirmo leidimo žinojau, kad bus ir antrasis, nes išankstinės prekybos internete metu buvo parduota pusė tiražo. Dabar parduotuvėse – ketvirtas leidimas, tačiau tikiu, kad jei būtume prekiavę Kalėdų laikotarpiu, dabar būtų ir penktasis. Greitai bus parduotas tas knygų skaičius, kuris buvo numatytas parduoti per visą knygos gyvavimo laikotarpį. Man labai gera, kad knyga yra aktuali ir įdomi. Apskritai mane džiugina, kad moterys tuo domisi, bando taikyti mano patarimus ir spintos logiką. Aš labai nuoširdžiai rašiau šią knygą. Nieko nekritikuoju ir nesityčioju, tiesiog noriu, kad „Spintologija“ būtų patarėja, lyg špargalė, padedanti nepasimesti kasdieniuose spintos labirintuose.

-  Ar nedarote sau meškos paslaugos?

- Šiek tiek, tačiau jei kieno nors spintoje bėda – padėsiu ją išspręsti. Svarbiausia, kad moterys nebūtų sau tokios griežtos. Jos turi suprasti, kad nereikia pirmiausia griebtis drastiškų dietų, o tada bėgti į parduotuves atnaujinti garderobo. Jei moteris nėra visiškai patenkinta savo figūra ar kuria nors kūno dalimi, vis tiek reikia priimti faktą kaip blyną ir nusipirkus gražų drabužį džiaugtis gyvenimu, o ne patirti stresą, kad netelpa į studijų laikų džinsus. Na ir kas, jei tenka pirkti dydžiu didesnius drabužius ar mažesnę liemenėlę? Aš čia problemos nematau ir noriu, kad kiti taip pat nematytų. Nereikia sureikšminti rūbų, jie negali užvaldyti viso laiko, minčių, energijos ir pinigų. Juk ne žmogus turi vergauti drabužiui, bet drabužis žmogui. Kiekvienas mūsų vilkėdamas drabužį turi atrodyti gražesnis ir jaustis geriau. Gražus paltas ir ant pakabo gražus, tačiau ar tu su juo atrodysi gražesnis? Svarbu suvokti, kad rūbas tėra priemonė jaustis geriau.

- Tas nenugalimas noras gražiai atrodyti – tuštybė?

- Jei taip yra, mano darbas - visiška tuštybė (Juokiasi). Visą laiką kuičiuosi tarp drabužių, batų, papuošalų... Labiau paviršutiniško darbo turbūt nebuvo įmanoma sugalvoti. Tačiau nemanau, kad tai tuštybė. Paklauskite savęs: ar yra skirtumas, kai į patalpą įsliūkina akis nuleidęs žmogus didoka striuke ir kai įeina savimi pasitikintis, pasitempęs, švytintis? Gerai jaustis reikia kasdien. Mano darbas - kad žmogų pagirtų, tačiau ne už mano jam parinktus drabužius, bet už tai, kad jis gerai atrodo, gerai jaučiasi. Rūbas padeda jaustis savimi, atsiskleisti. Jei žmogus gerai jaučiasi, niekas tų drabužių netgi nemato, mato tik žmogaus grožį. Taigi geras aprangos ansamblis suteikia pasitikėjimo savimi, blizgesio akims, todėl nemanau, kad mano darbas tik paviršutiniškas.

- Ar pačios spinta lūžta nuo visokių drabužių?

- Tikrai nelūžta. Mano spinta švari, tvarkinga, minimalistiška. Viskas, ką rašau knygoje „Spintologija“, yra išbandyta mano kailiu, tokia yra mano spintos filosofija, aš taip ir rengiuosi. Drabužių mano spintoje tiek, kiek reikia, – nei per daug, nei per mažai. Nemėgstu turėti daug daiktų, tai tik apsunkina pasirinkimą. Jei turėčiau 18 porų džinsų ir 53 švarkus, pati nežinočiau, kuo rengtis. Reikia supaprastinti savo rutiną ir turėti tiek daiktų, kiek reikia sukurti komfortui, o ne stresui. Mažiausia galimybė suklysti tada, kai viską darai paprastai. Tarkim, jei žmogus ketina vilkėti juodą švarką, nereikia per daug galvoti apie gausybę aksesuarų – juodo švarko pakanka, kad atrodytum stilingai. Pati labai mėgstu paprastus baltus, šviesius marškinius, džinsus, švarkus – jų turiu kokius penkis, prisijaukinau megztinius, o vasarą labai mėgstu sukneles, „Converse“ sportinius batelius.

- Važinėjate po pasaulį, domitės mada. Kaip vertinate lietuvių stilių?

- Nenorėčiau imtis absoliutinti, tačiau manau, kad iš to, ką matau spaudoje, televizijoje ar bendraudama su žmonėmis, pastebiu, kad lietuviai stengiasi atrodyti gerai. Atrodo, kad jie supranta, ką daro su drabužiais ir kaip juos dėvėti. Svarbu, kad nesimato įdėtų pastangų. Parduotuvių asortimentas taip pat nėra prastas, mažai jose beliko neskoningų rūbų. Kaip ir visur kitur pasaulyje, vieni žmonės stilingai atrodo todėl, kad yra kitokie, kiti todėl, kad renkasi konceptualesnį stilių ir panašiai.

- Priminkite, kaip filologė virto spintologe?

- Mano kelias nebuvo trumpas, tačiau buvo labai tikslingas. Būdama 13 metų svajojau apie drabužių dizainą, mokiausi Giedrės Fledžinskienės menų mokykloje. Pati Giedrė apie mane sakė, kad esu gabi, tačiau nepakankamai kruopšti. Tikrai, visada viską noriu padaryti gerai iš pirmo karto ir greitai. Ilgai perpiešinėti eskizus – ne man. Tada atrodė, kad man tiktų mados žurnalistės profesija. Stojau į žurnalistiką, tačiau priėmė 40 žmonių, o aš buvau 41. Tikriausiai nepasirodžiau jiems rimta, nes per stojamuosius pasakiau, kad noriu rašyti apie madą. Taigi pradėjau studijuoti lietuvių filologiją, įkūriau ir keletą metų vadovavau laikraščiui „Studentų era“. Galiausiai išdrįsau parašyti vieno žurnalo redaktorei - pasiprašyti priimama į jų komandą. Dirbau stilisto asistente. Vėliau trejus metus praleidau Italijoje, kur studijavau mados rinkodarą. Grįžusi į Lietuvą galvojau, ką daryti toliau, mintį pakišo mano rašytas kursinis darbas apie tai, kaip galima sujungti mados ir grožio sritis. Taip gimė mano ir Kęsto Rimdžiaus įvaizdžio namai „Kukla Beauty Box“. Gimus Hubertui, kol dar auginau jį namuose ir nedirbau, mano tempai kiek sulėtėjo, tad trūko veiklos, bet tuomet gavau pasiūlymą rašyti knygą. Iš tiesų man nereikėjo sėdėti ir ilgai galvoti, kokia bus ta knyga, jos struktūra ar panašiai, dirbdama su klientais žinojau jų poreikius ir turėjau reikiamų žinių atsakyti į jų klausimus, tad knygą parašiau ganėtinai lengvai.

- Atrodo, kad negalite gyventi be iššūkių...

- Taip ir yra. Man labai patinka išlipti iš komforto zonos. Pavyzdžiui, jei pas mane ateina klientė, kurios figūra nestandartinė, man labai įdomu, o ir galutinis rezultatas labiau matomas. Todėl, kad mėgstu iššūkius, mano gyvenime labai daug permainų: mokykla, universitetas, studentų laikraštis, žurnalas, Italija, sūnus ir „Spintologija“. Dabar esu toje patogioje zonoje: dirbu prie labai skirtingų projektų, vedu seminarus ir man smagu, tačiau manau, kad po poros metų vėl norėsis ko nors naujo. Nepatinka rutina, man reikia permainų, o kartais ir trupučio streso.

- Kas Jūsų vizitinė kortelė?

- Mano klientai. Nors niekas nežino, kas jie. Manau, kad kiekvienas stilistas turi savo braižą, tačiau jis negali būti lengvai atpažįstamas. Dar viena kortelė - „Spintologija“. Ją rašiau labai nuoširdžiai, Visi, kas mane pažįsta ir kas skaitė knygą, sako, kad akivaizdu, jog jos autorė esu aš.

- Vedate seminarus, dirbate su privačiais klientais, įvairiais projektais. Kaip sekasi visa tai suderinti su mamos ir žmonos pareigomis?

- Savaitgaliai ir vakarai – mano ir niekam neleidžiu jų liesti. Mano klientai dažnai nori, kad seminarai, spintos tvarkymai, fotosesijos ar renginiai vyktų savaitgaliais, tačiau šeimoje galioje nerašytas susitarimas, kad maždaug 7 vakaro susitinkame. Aš keliuosi apie 7 ryto, kad spėčiau kuo daugiau visko nuveikti, ir vakare skubu ten, kur mano vyrai. Kartą per metus stengiuosi gerai pailsėti, turiu mėnesio atostogas. Taigi, laisvalaikio turiu nedaug, bet visą jį skiriu šeimai. Jei pati nenustatyčiau sau darbo valandų, veikiausiai dirbčiau ir vakarais, ir savaitgaliais, nes man labai patinka tai, ką darau. Tačiau tiesa ir tai, kad kai dirbi be atokvėpio, savotiškai „zombėji“, išsisemi, tad poilsis – labai svarbus.

- O ar lepinatės įvairiomis grožio procedūromis?

- Kas mėnesį apsilankau pas kosmetologę ir kirpykloje, kai reikia - pas manikiūrininkę. Labai mėgstu masažus. Labiau mėgstu save palepinti grožio procedūromis nei pirkdama drabužius. Žinoma, visur turi būti harmonija, sveikas protas.

- Kokių turite silpnybių?

- Saldumynai ir skanus maistas. Abu su vyru labai mėgstame gardžiai pavalgyti, tad kai vykstu į keliones, visuomet pasiteirauju draugų, ko verta paragauti, kokiuose restoranuose apsilankyti.


Dosjė:

Gimė 1983 12 25 (per šv. Kalėdas)

Studijų metais įkūrė laikraštį „Studentų era“

Studijavo VU lietuvių filologiją

2006-2009 m. Tarptautiniame mados ir dizaino institute Italijoje studijavo mados rinkodarą, dirbo vyriškos mados namuose Florencijoje

2010 m. drauge su Kęstu Rimdžiumi įkūrė įvaizdžio namus „Kukla Beauty Box“

2014 m. išleido knygą „Spintologija“

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“