1 nuotr.Kaip žinome, kiekvienoje šalyje gyvuoja tam tikros taisyklės, tradicijos ir papročiai. O valdančiosios šeimos nariams, jeigu tai monarchija, privalu laikytis dar ir ypatingo protokolo. Nežiūrint skirtingo įvairių tautų mentaliteto, protokolo taisyklės iš esmės būna panašios, išskyrus kokias nors ne ypač svarbias detales. Tačiau Japonijos monarchija - ypatinga, ir be visuotinai priimtų taisyklių čia yra ir savų, specifinių, kurių privaloma laikytis.
Jokių dovanų
Šalių, kurias valdo karalius ar karalienė, valdovai su malonumu priima dovanas iš pasiuntinių arba „kolegų" iš kitų šalių. Dažniausiai tai yra tradicija, kaip ir galimybė teikti atsakomąsias dovanas. Bet Japonijoje imperatoriaus šeimos nariai neturi teisės nei priimti dovanų, nei dovanoti be išankstinio parlamento pritarimo. Ši taisyklė yra įtvirtinta Japonijos Konstitucijoje ir jos laužyti niekas neturi teisės.
Draudimas dirbti
Visiems be išimties imperatoriaus šeimos nariams kategoriškai draudžiama dirbti. Išimtis - neatlygintinas darbas paramos organizacijose, tiesa, ir jį reglamentuoja viena taisyklė. Net dirbant ir už tai negaunant jokių pajamų, būtina iš anksto gauti specialų imperatoriaus leidimą.
Imperatorius - tik vyras
Imperatoriškosios dinastijos įstatymas, priimtas 1947 m., skelbia, kad imperatoriumi gali tapti tik vyriškos lyties įpėdinis, tai yra, sėsti į sostą po tėvo mirties turi jo vyriausiasis sūnus. Dabartinis imperatorius Naruhitas sūnų neturi, jo vienintelis vaikas - princesė Aiko. Todėl prieš keliolika metų ministras pirmininkas Džiuničiras Koidzumis (Junihiro Koizumi) bandė parlamentui pateikti svarstyti įstatymą, leidžiantį sostą paveldėti ne tik vyrams, bet ir moterims, tačiau jį pakeitęs premjeras Šindzo Abė (Shinzo Abe) tokios perspektyvos kategoriškai atsisakė.
Sosto įpėdiniu šiandien yra laikomas imperatoriaus jaunesnysis brolis Fumihitas, kuris turi sūnų Hisahitą, tad šis ateityje ir gali tapti monarchu. Beje, praeityje Japonijos soste yra sėdėjusios 8 imperatorės, bet 1889 m. buvo priimta nauja Konstitucija, pagal kurią moterys neteko teisės paveldėti sostą.
Apskaita ir kontrolė
Japonijos imperatorius neturi nei nuosavybės, nei asmeninių lėšų. Valstybė jam asmeninėms išlaidoms kasmet skiria 300 mln. jenų, bet už visas savo išlaidas monarchas turi atsiskaityti. Visas nekilnojamasis turtas, įskaitant užmiesčio namus, priklauso valstybei. Nežiūrint tokių griežtų ribojimų, nei Naruhitas, nei jo tėvas, valdęs šalį daug metų, niekada nesiskundė. Beje, apie imperatoriaus šeimos narių santūrumą ir uždarumą galima pasakoti legendas: jeigu ir būta kokio nepasitenkinimo, niekas neimtų pasakoti apie tai visam pasauliui.
Tekėti iš meilės, bet be privilegijų
Iš visko sprendžiant, Japonijos imperatoriaus šeimoje esama diskriminacijos pagal lytį. Tiksliai žinoma, kad dabartinis imperatorius Naruhitas, kaip ir jo tėvas, vedė iš meilės nekilmingas moteris ir išsaugojo savo titulus. Bet jeigu gražiosios lyties atstovė nutars ištekėti už ne savo aplinkos žmogaus, turės iš anksto atsisakyti savo titulo ir visų privilegijų. Dėl to nuolatos vis pasigirsta gandų apie nepavydėtiną moterų padėtį imperatoriaus rūmuose, bet jų nei patvirtinti, nei paneigti yra neįmanoma, nes nesuderintų interviu niekas iš monarchų šeimos neduos.
Be politikos
Nė vienas Japonijos imperatoriaus šeimos narys neturi teisės ką nors vertinti politiškai, stoti į partijas, balotiruotis į valdžios struktūras arba per rinkimus balsuoti. Ši norma yra įtvirtinta Konstitucijoje, jos nenukrypstamai laikomasi.
Gyvenimas be pavardės
Skirtingai negu Europos monarchai, imperatoriaus šeimos nariai neturi bendros pavardės. Jie visur yra vadinami vien pasirinktais vardais. Tradiciškai visi Japonijos imperatoriai yra laikomi šintoistų deivės Amaterasu palikuonimis, būtent todėl Tekančios saulės šalyje niekada nebuvo bandoma nuversti imperatoriškąją dinastiją. Dieviška kilmė garantuoja, kad dėl sosto daugiau niekas nekonkuruos.
