Estijai penktadienį švenčiant Nepriklausomybės dieną, šalies kariuomenės vadas Rihas Teras (Riho Terras) pabrėžė, kad Estija yra pasienio valstybė, kuri ir toliau turi stiprinti savo gynybinį potencialą.
Pagrindinės nepriklausomybės paskelbimo 94-ųjų metinių iškilmės, įskaitant ir karinį paradą, įvyko Tartu.
Kreipdamasis į karius ir visus šventės dalyvius, brigados generolas R. Teras pabrėžė, kad gynybai šalis skiria lėšų, kurios prilygsta 2 procentams bendrojo vidaus produkto.
"Ekonominė krizė privertė daugelį mūsų sąjungininkų kritiškai įvertinti išlaidas gynybai. Man malonu, kad pirmą kartą po Estijos nepriklausomybės atkūrimo Estija valstybės gynybai skiria 2 procentus bendrojo nacionalinio produkto. Tai ženklas mūsų sąjungininkams, kad mes nedarome nuolaidų, kai kalbama apie mūsų šalies gynybą", - sakė kariuomenės vadas.
Pasak jo, "kitaip elgtis ir negalima, juk Estija - pasienio valstybė".
"Užtenka pažvelgti į istoriją ir Europos žemėlapį ir abejonės išsisklaidys, ir taps aiškus atsakymas į klausimą, ar mums svarbūs šalies saugumas ir gynyba", - sakė R. Teras.
Premjeras Andrusas Ansipas savo kalboje prie paminklo nepriklausomybės kovų dalyviams pabrėžė, kad Estija negali gyventi ateities kartų sąskaita.
"Vardan tų aukų, kurias paaukojo Estija, vardan pastangų, kuriomis mes įveikėme ir sunkesnių laikų negandas, mes neturime teisės į nuovargį", - sakė A. Ansipas.
"Mes turime priimti atsakingus sprendimus. Mes privalome savo valstybei ir tautai sukurti kuo geresnę ateitį. Neturime teisės gyventi mūsų vaikų ir vaikaičių sąskaita, neturime teisės neatsakingai egzistuoti ateities sąskaita", - sakė premjeras.
Pasak jo, "prieš 94 metus viskas dar buvo prieš akis. Ir dabar viskas prieš akis".
Oficialūs šventiniai renginiai - iškilmingas koncertas ir šalies prezidento Tomo Hendriko Ilveso (Toomas Hendrik Ilves) priėmimas - penktadienio vakarą tęsiami Taline.
