1 nuotr.Siekdama padėti Kijevui, Europos Sąjunga planuoja didinti spaudimą Rusijai. Taip pat buvo tikimasi Ukrainos atstatymui panaudoti įšaldytus rusiškus aktyvus, bet dabar paaiškėjo, kad niekas nežino, kur jie yra saugomi.
Planuoja stiprinti sankcijas
ES šalių ir vyriausybių vadovai toliau stiprins Rusijai taikomas sankcijas ir tokios pozicijos laikysis iki pat karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai buvo pranešta penktadienį, apibendrinant Briuselyje įvykusį bloko narių atstovų susitikimą.
„ES, pasitardama su tarptautiniais partneriais, sieks toliau stiprinti kolektyvinį spaudimą Rusijai. ES, artimai bendradarbiaudama ir koordinuodama veiksmus su pasauliniais partneriais, pasirengusi toliau griežtinti savo taikomus ribojimus. Taip pat bus stiprinamos priemonės, skirtos užkardyti bandymus apeiti [sankcijas]", - buvo nurodyta po susitikimo paskelbtame dokumente.
Jame taip pat buvo pabrėžta, kad ES toliau rems Ukrainą tiek, kiek tai bus būtina. Susitikimo dalyviai dar kartą patikino, jog pasirengę didinti Ukrainai tiekiamą karinę ir finansinę paramą.
Dokumente buvo patikslinta, kad nuo karo pradžios ES ir jos narės suteikė Kijevui pagalbos už 67 mlrd. eurų, iš kurių 12 mlrd. buvo įvertinta Ukrainai perduota ginkluotė.
Taip pat buvo pažadėta pasirūpinti sužeistų ukrainiečių karių gydymu bei reabilitacija, kad jie vėliau galėtų sėkmingai integruotis į taikų gyvenimą.
Aktyvus bus galima perduoti tik juos atradus
„Vakaro žinios" neseniai rašė apie tai, kad ES galvojo Ukrainos atstatymui „pasiskolinti" įšaldytus rusiškus aktyvus, tačiau paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Ne tik todėl, kad to nenumato tarptautinės teisės normos, bet ir dėl to, jog Europoje niekas tiksliai nežino, kur saugomi 86 proc. įšaldytų, beveik 260 mlrd. JAV dolerių siekiančių Rusijos Centrinio Banko (CB) aktyvų. Tokią informacija, remdamasi ES lyderiams prieš susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paruoštu dokumentu, paskelbė agentūra „Bloomberg".
ES teisinė tarnyba, pabrėžusi, kad norint aktyvus perduoti, juos pirmiausia reikia surasti, rekomendavo ES įpareigoti europinius bankus skubiai surinkti ir Europos Komisijai pateikti visą dokumentaciją apie įšaldytas Rusijos Federacijos lėšas.
„Teisininkų skaičiavimu, remiantis Rusijos Banko 2022 metų [pradžioje] pateikta informacija apie turimas aukso ir valiutos atsargas, būtų galima rasti apie 258 mlrd. JAV dolerių. Iki šiol ES šalims pavyko rasti tik 36,4 mlrd. JAV dolerių iš užšaldytų Rusijos CB aktyvų", - nurodė agentūra.
Susidarius tokiai situacijai, Teisinė tarnyba rekomendavo ES stiprinti bendradarbiavimą su G7 grupės šalimis ir tarptautiniais partneriais. Tai turėtų palengvinti likusių įšaldytų rusiškų aktyvų, kuriuos Briuselis planavo investuoti, o gautą pelną panaudoti Ukrainos atstatymo darbams, paieškas. Taip pat buvo patikslinta, jog sėkmingai plano realizacijai didelės įtakos turės tai, kiek lėšų bus rasta Europos centriniam bankui priklausančiuose ir komerciniuose bankuose.
Nuo 2022 m. pavasario ES nuolat kartojo, kad įšaldė Rusijos aukso atsargas už maždaug 300 mlrd. JAV dolerių. Rudenį Europos Komisija pranešė įšaldžiusi rusų oligarchams priklausiusius 19 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, šių pinigų iki šiol taip ir nepavyko konfiskuoti, nes tarptautinėje praktikoje nėra atitinkamo mechanizmo. Be to, privačių lėšų nusavinimas dar labiau padidintų likusių valstybių abejones dėl to, ar tikrai saugu laikyti savo aktyvus vakarų bankuose.
