ES dėmesio centre – Balkanų šalių integracija

„Turime pagreitinti plėtros procesą ir padaryti jį patikimesnį“, – atvykusi į viršūnių susitikimą mažame Tivato miestelyje, garsėjančiame savo uostu, į kurį atplaukia prabangios jachtos, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. 

Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius penktadienio rytą pasveikino Europos lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. 

Juodkalnija yra viena iš Balkanų šalių, siekiančių tapti ES narėmis.

Laipsniška integracija

Po dešimtmečius trukusių ginčų dėl šešių Vakarų Balkanų valstybių būsimos narystės Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vėl sustiprino Briuselio susidomėjimą bloko plėtra. 

Nuo karo pradžios tiek Ukraina, tiek Moldova laukia eilėje kartu su kitomis narystės siekiančiomis šalimis, įskaitant Balkanų valstybes kandidates Albaniją, Bosniją, Kosovą, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją. 

Prancūzija ir Vokietija per susitikimą stumia mintį apie „laipsnišką integraciją“ į bloką, kurį šiuo metu sudaro 27 valstybės narės. 

„Kartu su Vokietija pasiūlėme sustiprintą laipsniškos integracijos procesą“, – atvykęs į viršūnių susitikimą žiniasklaidai sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. 

Jis teigė, kad pasiūlymas gali reikšti, jog šalis, kuri pagal kai kuriuos kriterijus susisaistys su ES, galės dalyvauti kai kuriose bloko programose, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. 

„Tai, kad 13 metų nepriėmėme jokių naujų narių, rodo, kad trūkumai slypi ir Europos Sąjungoje, ir būtent tai šiandien norime įveikti“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. 

Mintis apie „dalinę integraciją“ aptariama vis dažniau. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama neseniai bendrame straipsnyje pasisakė už spartesnę integraciją mainais į tai, kad naujos narės neturėtų veto teisių. 

Visuomenė pavargo laukti

Plėtra „yra labai svarbi geopolitiniu požiūriu, nes šiame regione taip pat kyla pavojus Europos nepriklausomybei kalbant apie energetiką, saugumą ir migracijos kelius“, – sakė E. Macronas. 

Tačiau kai kuriose Balkanų valstybėse parama narystei sumažėjo, nes kai kurios šalys yra kandidatės jau daugiau nei 15 metų.

Glaudžius ryšius su Maskva palaikanti Serbija yra viena iš labiausiai euroskeptiškų regiono šalių, visuomenės parama narystei nesiekia 50 procentų. 

Briuselis jau seniai teigia, kad visos Balkanų valstybės bus priimtos kartu, tačiau Juodkalnija ir Albanija vis labiau iškyla kaip lyderės, galinčios pirmiau įstoti į bloką, aplenkdamos tokias šalis kaip Serbija ir Bosnija, kuriose reikalaujamos reformos vysta lėčiau.

Juodkalnijos pažanga paskatino už plėtrą atsakingą Europos komisarę Martą Kos užsiminti apie galimybę iki metų pabaigos užbaigti technines derybas, o tai atvertų kelią į narystę iki 2028 m. pabaigos. Jei taip nutiktų, Juodkalnija įstotų į ES praėjus 20 metų nuo paraiškos pateikimo.