Airijos gyventojai gali būti paprašyti referendume pareikšti savo nuomonę dėl naujo Europos Sąjungos fiskalinės drausmės pakto.
Airijos Vyriausybės vadovas Enda Kenis (Enda Kenny) pareiškė, kad bus teisiškai įvertinta, ar minėtai sutarčiai ratifikuoti reikalingas referendumas. Tai jau sukėlė nerimą Briuselyje, nes praeityje airiai referendume yra atmetę ES sutartis. Pasak premjero, Vyriausybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama teisinio vertinimo, kuris bus vykdomas.
Lemiamą reikšmę turės tai, ar ES fiskalinės drausmės sutartis neprieštarauja šalies, kuri yra euro zonos narė, Konstitucijai, sakė Airijos vicepremjeras Ymonas Gilmoras (Eamon Gilmore).
Pirmadienio vakarą Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime 25 Bendrijos šalys prisijungė prie sutarties. Jos neparėmė tik Didžioji Britanija ir Čekija.
Ši sutartis leidžia tik ribotas skolas, už nusižengimus automatiškai gresia sankcijos. Be to, pagal sutartį nacionalinius biudžetus prižiūrės Europos Komisija, o tai gali prieštarauti atskirų šalių konstitucijoms. Būtent dėl šios priežasties prie sutarties atsisakė prisijungti čekai, o airiai svarstys referendumo galimybę.
Dabar fiskalinės drausmės sutartį pasirašiusios šalys per metus turi jį ratifikuoti. Paktas įsigalios, kai jį ratifikuos 12 euro zonai priklausančių šalių - referendumu ar Parlamento sprendimu. Iš esmės procesas tapatus Lisabonos sutarties ratifikavimui, tik šįkart nepriklausančių euro zonai, bet savanoriškai prie sutarties prisijungusių valstybių nuomonės niekas neklaus.
Informacija
Daugumoje ES šalių Lisabonos sutartis buvo ratifikuota parlamentuose, išskyrus Airiją, kur ratifikavimo procesas apėmė visuotinį referendumą. Jis pirmąsyk buvo surengtas 2008 m. birželį. Jame airiai nepritarė Lisabonos sutarčiai (53 proc. balsavusiųjų pasisakė „prieš“). Po referendumo prasidėjo intensyvios derybos dėl prieštaringai vertinamų Lisabonos sutarties dalių: 2008 m. gruodžio Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadose įtvirtinta nuostata, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Komisiją ir toliau sudarys po vieną kiekvienos šalies narės atstovą.
2009 m. birželio EVT išvadose bei prieduose išdėstytos garantijos Airijai, apimančios jautrias šiai šaliai sritis: teigiama, kad Lisabonos sutarties nuostatos neturi įtakos Airijos Konstitucijos nuostatoms dėl teisės į gyvybę, mokslą ir šeimą, neturi įtakos valstybių narių saugumo ir gynybos politikai, įskaitant tradicinę Airijos neutralumo politiką, taip pat paaiškinta, kad visų valstybių narių atžvilgiu Lisabonos sutartis nekeičia Sąjungos kompetencijos mokesčių srityje. 2009 m. spalį ES privertė surengti antrąjį referendumą Airijoje, jame (67 proc. „už“, 33 proc. „prieš“) airiai pritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui.
Paskutinė Lisabonos sutartį ratifikavo Čekija. Jos prašymu 2009 m. spalio EVT išvadose įrašyta, kad prie kitos Stojimo sutarties bus pridėtas protokolas, kuriame numatyta, kad Lisabonos sutarties „Protokolas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei“ bus taip pat taikomas ir Čekijai. Taip Čekija užsitikrino, kad ateityje jai nebus pareikšta materialinių pretenzijų dėl po Antrojo pasaulinio karo iš jos teritorijos deportuotų beveik trijų milijonų etninių vokiečių nuosavybės.
Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas visose ES šalyse narėse užbaigtas 2009 m. lapkritį, todėl ji oficialiai įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
