Prancūzija išlieka labiausiai prorusiška Europoje

Praėjusį mėnesį „Renault" buvo sustabdžiusi gamybą gamykloje, motyvuodama atsarginių dalių trūkumu po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau kompanijos sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos vyriausybė, kuri yra pagrindinė gamyklos akcininkė, teigia „The Guardian".

Nuo 2016 m. pabaigos „Renault" valdo kontrolinį 2/3 Rusijos automobilių gamintojos „Avtovaz" akcijų paketą. Tai reiškia, kad ji šalyje vykdo didesnę veiklą nei dauguma kitų Europos konkurentų, mat joje dirba 40 tūkst. vietos darbuotojų. Todėl tai yra didžiulė kliūtis JAV, Didžiosios Britanijos ir ES vyriausybėms bandant ekonomiškai izoliuoti Rusiją. 2021 m. „Avtovaz" pardavė 350 tūkst. automobilių, o „Renault" uždirbo 186 mln. eurų pelno iki mokesčių, arba apie 12 proc. visų metų pelno.

Pirmadienį „Avtovaz" pranešė, kad šią savaitę iš dalies stabdo gamybą didžiulėje gamykloje Toljatyje ir kitoje gamykloje Iževske. Ji teigė, kad gamyba sustabdyta dėl elektroninių dalių trūkumo. Esą automobilių gamintojai visame pasaulyje susiduria su sunkumais ieškodami puslaidininkinių kompiuterių lustų, naudojamų visose srityse - nuo automobilių radijo imtuvų iki priekinių stiklų valytuvų. Po invazijos Rusijai įvestos Vakarų sankcijos apima puslaidininkių eksporto draudimus. Net keletas Europos ir kitų turtingų šalių bendrovių po vyriausybės spaudimo ir sankcijų buvo priverstos „nurašyti" turtą Rusijoje.

Pats Prancūzijos prezidentas E.Makronas nesiliauja skambinėti V.Putinui ir demonstratyviai vengia komentuoti Prancūzijos verslo reikalų Rusijoje. Netiesiogiai jo reputacijos problemas bando spręsti šalies vyriausybės nariai.

Antai, ekonomikos ministras Brunas Le Meras (Bruno Le Maire) savaitgalį pasigyrė, jog Prancūzija esą „įšaldė" apie 850 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto - neva buvo įšaldyta 539 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto, privačiose sąskaitose Prancūzijos bankuose įšaldyta dar 150 mln. eurų ir areštuotos dvi 150 mln. eurų vertės jachtos.

Be to, Prancūzija įsteigė darbo grupę, kurios tikslas - įgyvendinti ES sankcijas Rusijos oligarchams ar Rusijos diktatoriaus artimiausiojo rato žmonėms. Jai pavesta surasti jų turtą Prancūzijoje ir nustatyti bankų sąskaitų, prabangių vilų ir jachtų savininkus. Šis procesas sudėtingas, nes tapatybėms paslėpti naudojama daugybė fiktyvių įmonių. Tačiau apie prancūziškų kompanijų verslo Rusijoje stabdymą ir toliau neužsimenama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino Prancūzijos bendroves, įskaitant „Renault", prekybos centrų grupę „Auchan" ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin" trauktis iš Rusijos.

Komentuoja politologas Algis AVIŽIENIS:

Iš visų kompanijų, kurios vis dar lieka Rusijos rinkoje, „Renault", ko gero, yra pati reikšmingiausia ir stambiausia. Simboliška, kad ši kompanija yra valdoma Prancūzijos vyriausybės... Tiesa, jie tarsi buvo pristabdę savo gamybą Rusijoje, bet netrukus paaiškėjo, kad tai padarė tik dėl detalių trūkumo, tuomet susitvarkė ir gamybą vėl atnaujino. Na, dar liko keli prancūzų prekybos tinklai ir kelios mažiau reikšmingos įmonės. Apskritai, Prancūzijos kompanijų investicijos Rusijoje yra bene didžiausios ir siekia apie 25 milijardus eurų... Tai yra daug. Matyt, tokia buvo Prancūzijos valstybinė politika.

Kita vertus, štai neseniai „Figaro" rašė, jog Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas turėjo slaptą pasitarimą su prancūzų kompanijomis, dirbančiomis užsienio rinkose (įskaitant Rusiją). Anot „Figaro", E.Makronas asmeniškai nurodė šioms kompanijoms nesitraukti iš Rusijos rinkos.

Prie to reikėtų pridėti akivaizdų faktą, kad E.Makronas yra pats aktyviausias Vakarų valstybių vadovas kontaktuojant su Vladimiru Putinu - vien tik nuo karo pradžios jis V.Putinui skambino 9 kartus, o jeigu skaičiuoti nuo krizės pradžios lapkričio mėn., tai tokių kontaktų buvo net 18. Tiesa, jokių teigiamų šių kontaktų rezultatų nematyti.

Todėl reikia padaryti vieną esminę išvadą: Prancūzija toliau pripažįsta V.Putiną ne tik kaip legitimų Rusijos prezidentą, bet ir kaip žmogų, su kuriuo galima kalbėtis. Nors beveik visi kiti Vakaruose jį viešai arba už kulisų vadina karo nusikaltėliu, o su karo nusikaltėliais pagal vakarietišką tradiciją juk niekas nesikalba.

Taigi, dabar jau atsiveria tam tikra šios krizės perspektyva. Amerikiečiai su britais jau neslepia, kad siekia pakeisti Rusijos režimą - spausti rusus, kol jie patys pavargs kariauti ir pakeis valdžią. Tačiau yra kitas Vakarų sparnas, kurį sudaro prancūzai, vokiečiai ir italai (beje, italai į Rusiją investavo milžiniškus pinigus, net daugiau už vokiečius). Šis sparnas nori išvengti pačių griežčiausių sankcijų Rusijai, pirmiausia saugodamas savo ten investuotą kapitalą ir įsivaizduodamas, jog karas vis tiek kaip nors baigsis ir su šia rinka reikės dirbti. Vis dėlto, aš manau, kad anksčiau ar vėliau ims dominuoti anglosaksiškasis požiūris, vedantis į naują pasaulio tvarką, kurioje JAV dominavimas bus neginčijamas.