1 nuotr.Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigia, jog jo vadovaujama šalis teigiamai reaguoja į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kvietimą dalyvauti misijoje užtikrinant laivybos saugumą Hormuzo sąsiauryje.
„Į kiekvieną iniciatyvą reaguojame labai rimtai, o Hormuzo sąsiauris taip pat lemia tam tikrus ekonominius, karinius veiksmus. Todėl į JAV skatinimą prisijungti prie iniciatyvos reaguojame labai rimtai ir teigiamai.
Beje, reikia pasakyti, kad Lenkija yra Lietuvos partneris, o Iranas – Rusijos partneris, todėl Lenkija turi palaikyti savo sąjungininkus ir įsipareigojimus sąjungininkams“, – Kalvarijoje žurnalistams teigė K. Nawrockis.
„Be jokios abejonės, mes laikysimės tvarkos, kad visos lėšos būtų skirtos, kad būtų išlaikyta priemonių skyrimo tvarka. Bet Lenkija reaguos į tą kvietimą teigiamai“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą pabrėžė, kad Lietuva negali būti vien saugumo recipientė.
„Reikia suvokti, kad mes prisiimame atsakomybę už kitų pasaulio regionų saugumą, mes esame sąjungininkai NATO rėmuose, todėl visada labai rimtai vertiname JAV kvietimą dalyvauti vienose ar kitose tarptautinėse misijose“, – sakė jis.
G. Nausėda praeitą savaitę patvirtino, jog Lietuva gavo pasiūlymą iš JAV prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos.
Trečiadienį šalies vadovas pabrėžė, jog JAV pasiūlymą dėl Lietuvos įsitraukimo Valstybės gynimo taryba (VGT) ketina apsvarstyti artimiausiu metu.
„Štai kodėl aš atsišaukiau į šį kvietimą. Ketiname apsvarstyti VGT artimiausiu metu ir tikiuosi, kad tas sprendimas bus pozityvus. Po to teks Seime gauti mandatą konkretiems pajėgumams. Manau, kad tai taip pat pavyks padaryti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kaip skelbta, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių.
Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
