Miškus lietuviai nuo seno saugojo ir globojo. Medį gerbė ir dievino. Ypač ąžuolą. Tai - medžių medis. Tačiau dabar dažnai daug kur ir daug kam medžiai trukdo. Net ąžuolai. Miestuose ir taip mažai žalios spalvos - vis plytos, gelžbetonis, asfaltas. Kiekvienas medelis miestuose, gatvėse turėtų būti aukso vertės. Bet - ne.
Biržuose, Vytauto gatvės 35a namo kieme, “rūpestingoms” moteriškėms užkliuvo kone prieš 40 metų sodintas ąžuolas. Na, užstoja joms saulę, šviesą. Nei su kuo iš namo gyventojų jos tarėsi, nei konsultavosi, o išsikvietė kažkokius “komunalinius pjūklus” ir bandė ąžuolui apipjaustyti “sparnus”. Gerai, kad nepavyko, nes ne visi namo gyventojai nemyli gamtos; ne visi - nežalieji. Ąžuolas, tiesa, šiek tiek “apdorotas”, bet žaliuos, gyvens, puoš mūsų kiemą.
Gal ne viską žinau apie šią egzekuciją. Gal. Tačiau sužinojau, kad kaimynai tarpusavyje vaidijasi, nesutaria dėl to medžio, kad buvo renkami parašai dėl ąžuolo genėjimo, kad egzekucijos pradžią stebėjo bent penketas miesto valdininkų, ir tie valdininkai buvo labai drąsūs, kol nepamatė žurnalistės ir t. t. Ąžuolas ir sveikas protas vis dėlto laimėjo. Tik ar nebus dar sykį pasikėsinta į gražaus kiemo medžio gyvybę, abejoju.
TO KIEMO GYVENTOJAS S.
