„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija siūlo šį banką prikelti. Ir, svarbiausia, prikelti ne valstybės lėšomis.
Labai abejotina, kad Vyriausybė „Snoro“ reanimacijai pritars. Bankas vos ne iškart buvo patalpintas beviltiškų mirtininkų palatoje. Ir apstatytas dviem sanitarais. Saimonu ir Neilu. Šie sanitarai buvo pakviesti ne „Snoro“ gaivinimo procedūroms. Ne lašelinėms. Atvirkščiai. Kuo skubiau numarinti. Ir visus įtikinti, kad bankas ligonis neturėjo jokių šansų pasveikti. Skubiai puolama pardavinėti ligonio turtą. Kuo greičiau ir pigiau. Kodėl kuo greičiau? Kad turtas nespėtų pabrangti. Be to, kuo greičiau išparceliuosi, tuo greičiau banką visai numarinsi. Kreditoriams jau nešaus idėja banką prikelti. Kuo greičiau išparceliuosi, tuo greičiau iš Lietuvos dingsi. Kol lietuviai neatsikvošėjo, už ką moka tokius didžiulius pinigus.
Sanitarai Saimonas ir Neilas galės vėliau pakikenti, kaip jie gerai uždirbo. Vienas 5 dienas, o kitas 3 mėnesius padirbėję Lietuvoje. Tokioje nesąžiningoje ar nemokšoje, kad nerado savo gretose nė vieno patikimo piliečio, galinčio tapti „Snoro“ administratoriumi. Įsivaizduojate? Valstybėje kelios dešimtys aukštųjų mokyklų, tūkstančiai ekonomistų, tačiau nerado nė vieno sąžiningo! Ir nė vieno ekonomisto! Vadinasi, tokiame tamsiame, savo protais nepasitikinčiame krašte gali elgtis, kaip nori. Užsieniečiui „Snoro“ administratoriui rankos atrištos. Nuo pat pradžios. O kodėl jis turėtų tausoti svetimą turtą? Ypač kai po kelių mėnesių iš Vilniaus išvyks.
Kada mes nustosime transliuoti pasauliui, kad esame patiklūs mulkiai? Kas tik panori, su mumis pažaidžia. Atvyksta, nusišypso, apgauna. Savo žmonėms mokame juokingai mažus atlyginimus, o išvydę užsienio „specialistą“ tiesiog apvyniojame eurais.
Ar reikia daug mokslo, kad pigiai išparceliuotum banką? Čia pakaktų ir valytojos mokslų. Ir perpus mažesnio atlyginimo. Per pigiai galima išparceliuoti bet kokią įmonę. Jei stakles pulsi pardavinėti už per mažą kainą. Ir kuo skubiau. Nes skubiai siūloma prekė savaime atpinga. Atrodo įtartina. Jei prekybininkai paskelbtų, kad šaldytuvas kainuoja tik 10 Lt, niekas to šaldytuvo nepirktų. Manytų, kad brokuotas.
Baikime save įtikinėti, kad užsieniečiai yra mūsų, kvailiukų, gelbėtojai ir nuoširdžiausi draugai. Jie važiuoja ten, kur gali gerai uždirbti. Niekas iš Vakarų čia neatvažiuoja, kad nuvalytų šaligatvius ar nugenėtų medžius. Atvažiuoja ten, kur patys riebiausi kąsniai. Kur Vyriausybė prie riebiausiųjų kąsnių maloningai prileidžia.
Ar Lietuvoje neliko savų bankroto administratorių? Gal specialiai jų nenorėta įsileisti į „Snorą“. Tarkime, kad nesužinotų, jog „Snoras“ nebuvo mirtininkas. Ir tos informacijos neišpliurptų. Kai informacija slepiama, galima prigalvoti įvairiausių scenarijų. Viena aišku, kad saviškis labiau būtų suinteresuotas, kad įmonės - „Snoro“ kreditorės atgautų savo turtą. Nes saviškis banko administratorius liktų Lietuvoje. Be to, nei finansų ministrė, nei Lietuvos banko valdytojas jam per žemai nesilankstytų.
